Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Ši istorija "Akistatos" skaitytojams jau žinoma. Ir nors po tragiško įvykio Kėdainių rajono Mantviliškio kaime praėjo daugiau nei pustrečių metų, nors visai neseniai Aukščiausiasis Teismas šioje byloje lyg ir padėjo paskutinį tašką, nužudytos moters tėvai nežada susitaikyti su įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Jie, nors ir praradę visas turėtąsias santaupas, o svarbiausia - sveikatą (nužudytosios motina susirgo nepagydoma liga, kenčia didžiulius skausmus), nežada nuleisti rankų. Prieš keletą dienų jie kreipėsi į naujuosius šalies generalinį prokurorą ir teisingumo ministrą, kad pavestų iš naujo nagrinėti dukters nužudymo bylą. Nes mano, kad tikrasis dukters žudikas - laisvėje, o už jo įvykdytą nusikaltimą nuteistas nekaltas asmuo.
Po konflikto - mirtis
Trumpai priminsime, kas nutiko 1998 metų liepos 13-ąją. Netoli Mantviliškio gyvenę Ilona (36 m.) ir buvęs jos vyras Kornelijus (36 m.) Atkočiūnai pakeliui į namus vėlų vakarą atsidūrė šalia Mantviliškio fermų esančių saugomų sandėlių teritorijoje. Abu buvo išgėrę. Sargas nepažįstamai porai paliepė pasišalinti. Moteris (taip ir nepaaiškėjo - dėl girtumo, ar kad vyro buvo smarkiai sumušta) negalėjo paeiti, gulėjo ant žemės, todėl šalimais staipęsis Kornelijus paprašė sargą juodu pavėžėti iki namų. Tarp Atkočiūnų ir sargo bei šiam į pagalbą atskubėjusių dviejų vyrų kilo muštynės. Kliuvo ir Ilonai. Galiausiai Atkočiūnai vieno iš tų vyrų buvo pavėžėti iki namų. Tą pačią naktį Ilona Atkočiūnienė mirė.
Daugiausia remdamasis K. Atkočiūno parodymais bei Kėdainių teismo medicinos skyriaus eksperto V. Barausko išvada, prokuroras nustatė, kad moterį mirtinai suspardė sandėlius saugojusio A. Bacevičiaus pažįstamas K. Ūsas.
Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad dėl Ilonos Atkočiūnienės žūties kaltas K. Ūsas. A. Bacevičius ir K. Stanevičius nuteisti už piktybinį chuliganizmą. Tokį teismo nuosprendį apskundė ir K. Ūsas, ir velionės tėvai.
Nuosprendis liko nepakeistas
Apeliacinis Teismas, užuot nuodugniai išsiaiškinęs panevėžiečių kolegų taip ir paliktus teismo medicinos ekspertų prieštaravimus tarp I. Atkočiūnienės mirties ir jos sumušimo laiko, pakartotinės komisinės teismo medicinos ekspertizės išvadą... atmetė! Atseit ekspertai nustatę tik galimas, tikimybines mirties laiko ribas. Į Ilonos tėvų skunde išdėstytus argumentus, jog pagal lavoninių reiškinių atsiradimo laiką ekspertas gana tiksliai gali nusakyti ne tik kada žmogus miręs, bet ir kokia buvusi jo kūno padėtis, net apytikriai mirties priežastį, Apeliacinis Teismas neatsižvelgė. Nebuvo aiškinamasi ir, kas dar mušė Iloną Atkočiūnienę; nebuvo atkreiptas dėmesys ir į tai, jog K. Atkočiūnas teisme melavo (tvirtino, kad Ilona eidama griuvinėjo, nors ekspertai tai paneigė; kad tąvakar lijo lietus, nors hidrometeorologijos pažymoje tai paneigta, ir kt.).
Liko dar viena viltis - Aukščiausiasis Teismas. Ši teisminė instancija pripažino, kad nužudytosios tėvas Č. Šestakauskas "pagrįstai nurodė, kad liko nenustatyta, kas padarė I. Atkočiūnienei sužalojimus veide, galvoje, rankose, klubo srityje", taip pat nustatė, kad ankstesnysis teismo sprendimas "nėra pakankamai pagrįstas", tačiau panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (kaip to prašė skundėjas) atsisakė.
Ar į nužudytosios tėvų prašymą atsižvelgs generalinis prokuroras bei teisingumo ministras netrukus turėtų paaiškėti.
