Redakcija gavo gerokai susirūpinusių skaitytojų laišką, kuriame prašoma plačiau papasakoti apie ką tik įvestą nekilnojamojo turto mokestį, paaiškinti, kas, kam ir už ką jį turi mokėti ir t. t.
Iš tiesų panikuoti nėra reikalo, nes Lietuvos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nurodyta, jog nuo šių metų sausio 1 dienos nekilnojamojo turto mokestį turės mokėti tie gyventojai, kuriems nuosavybės teise priklauso komercinės paskirties patalpos, skirtos gamybai, prekybai, paslaugoms teikti (pavyzdžiui, jeigu jose įrengtos kavinės, viešbučiai ar administracinės patalpos). Žmonės turėtų žinoti, jog įstatymas nenumato apmokestinti nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, sodų, garažų, pagalbinio ūkio pastatų, šiltnamių, mokslo ir religinės, poilsio paskirties pastatų, žuvininkystės ar inžinerijos statinių. Tačiau tokia nuostata galioja tik tuo atveju, jeigu tie pastatai nėra naudojami ekonominei ar individualiai veiklai arba nėra neterminuotai ar ilgiau kaip mėnesiui perduoti naudotis juridiniams asmenims. Neapmokestinamas ir tas gyventojų turtas, kuris naudojamas kilniems tikslams: kulto apeigų reikmenų gamybai, socialinei globai ir rūpybai, tam tikrai žemės ūkio veiklai, švietimo darbui, teikiant laidojimo paslaugas bei kapinių teritorijoje esantis turtas. Nekilnojamojo turto mokestis netaikomas ir tais atvejais, jei pastatas perduotas naudotis mokslų ir studijų institucijoms arba juo naudojasi meno kūrėjo statusą turintys menininkai. Toks mokestis nebus taikomas ir gyventojams, kurie savo butus ar namus išnuomoja kitiems asmenims. Beje, dėl to mūsų piliečiai labiausiai baiminosi.
Nekilnojamojo turto mokestis sudaro 1 procentą turto mokestinės vertės. Turto mokestine verte laikoma vidutinė rinkos vertė, kurią nustato Registrų centras. Kad nekiltų neaiškumų dėl turto vertės, įstatyme numatyta, jog nekilnojamojo turto mokestinė vertė gali būti nustatyta ir nepriklausomų vertintojų. Mokesčio mokėtojai atitinkamą mokesčio deklaraciją privalės pateikti vietos mokesčių administratoriui iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos. Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą privalės mokėti avansinį mokestį, kuris sudarys 1/4 kalendorinių metų mokesčio sumos. Avansiniai mokesčiai privalės būti sumokami iki einamųjų kalendorinių metų kovo 31, birželio 30 ir rugsėjo 30 dienos. Avansiniai mokesčiai nebus deklaruojami. Mokesčio deklaracijoje apskaičiuota mokesčio suma, o kai buvo sumokėtas avansinis mokestis - apskaičiuotos mokesčio sumos ir sumokėto avansinio mokesčio skirtumas turės būti sumokėtas į biudžetą ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų vasario 1 dienos.
Vis dėlto Finansų ministerijos pareigūnai neatmeta galimybės, jog Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas gali būti taisomas. Savivaldybės gali mažinti mokestį visiems nekilnojamojo komercinio naudojimo turto savininkams arba gali suteikti lengvatas atsižvelgiant į įmonių dydį, jų veiklą ir net vietovę, kurioje tos įmonės yra įsikūrusios. Tokie patikslinimai gali būti atliekami kasmet.