Griežtos kritikos Estijoje sulaukusi armijos reformos programa iš tikrųjų yra NATO spaudimo rezultatas.
Laikraštis "Eesti Paevaleht" rašo, kad, pasak Estijos gynybos ministro Marguso Hansono, būtent NATO reikalauja apriboti šaukimą į gynybos pajėgas ir sutelkti visas pastangas profesionaliam greitojo reagavimo padaliniui kurti.
Pasak ministro, sutartyje su NATO numatyta, kad Estija skiria aljansui vieną profesionalų batalioną, o NATO garantuoja karinę pagalbą agresijos atveju.
Ministras pareiškė, kad pagal NATO rekomendaciją rengiant sausumos kariuomenę būtina didžiausią dėmesį skirti žvalgybos batalionui, iš kurio ilgainiui bus suformuota dalis greitojo reagavimo pajėgų.
Atsižvelgiant į šalies išteklius ir NATO karinius išteklius "gynybos struktūras reikia kurti taip, kad būtų optimaliai užkirstas kelias kariniam išpuoliui prieš Estiją". Ji taip pat turi būti pasirengusi neutralizuoti krizines situacijas kariniais metodais, jei padėtis to pareikalaus, mano ministras.
Pasak jo, ginkluotųjų pajėgų kovinė parengtis pernelyg menka, kad būtų galima veikti pagal visus įmanomus kovinių veiksmų scenarijus.
M.Hansono rudenį pateiktą armijos reformos programą, kurioje, be kita ko, numatoma atsisakyti visuotinės gynybos koncepcijos, griežtai kritikavo daugelis politikų, tarp jų ir iš valdančiųjų partijų.
BNS
