Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Žiegždrių kaimo (Samylų seniūnija, Kauno raj.) gyventoja Rasa Intupaitė (36 m.), į pasaulį paleidusi net keturis vaikus, iki šiol nesistengia suvokti, jog juos reikia maitinti, rengti, auklėti ir... mylėti. Jauna moteris įpratusi kaltinti visus, tiktai ne save. Kažin kiek laiko dar būtų tekę vargti jos trims atžaloms (vyriausioji dukra gyvena pas globėjus), jei nebūtų įvykusi rimta nelaimė, kuri galų gale perpildė tiek Samylų seniūnijos, tiek policijos pareigūnų, tiek rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų kantrybės taurę...
Vaiko skrydis iš trečiojo aukšto
Tai atsitiko šių metų birželio 18 dieną. Nors buvo tiktai devinta valanda ryto, Rasa ir jos sugyventinis Virgilijus Kablys be jokių kliūčių "padarę pachmielą" griuvo lovon lyg pakirsti medžiai. Tėvams jokio susirūpinimo nekėlė abejingai paliktas metukų ir keturių mėnesių jaunėlis sūnus Erikas, lyg gyvasis sidabras besisukiojęs tvankiame, visiškai apleistame, nešvarumais apaugusiame dviejų pereinamų kambarių būste (du vyresniuosius vaikus - trejų metukų Odetą bei metais jaunesnį Ovidijų - kiek anksčiau buvo išsivedusi kaimynė). Na, o kol tėvai knarkė, mažylis pro atvirą langą iškrito iš trečiojo aukšto (beje, sunku suvokti, kaip pusantrų metukų neturėjęs vaikelis galėjo pats užsiropšti ant palangės...). Gerai, kad vaikas nekliudė žemėje įkasto metalinio vamzdžio ir krito ne ant kieto grindinio, o į reta žolyte apaugusią žvyruotą kiemo dangą. Vėliau "Akistatai" V. Kablys aiškino, jog jis pirmas prabudęs pamatė, kad kambaryje nėra mažėlio, ir pakilo jo ieškoti. Bute tuo metu buvęs pastarojo brolis užklausė, kodėl prie jų namo būriuojasi žmonės. Žvilgtelėjęs pro langą tėvas pamatė ant žemės gulintį savo sūnų...
Motinos vardo nepateisino
O tuo metu nelaimės vieton jau skubėjo kaimynų iškviestas greitosios pagalbos automobilis, kuris Eriką tuoj pat išvežė į Kauno klinikų Vaikų neurochirurginį skyrių. Įdėmiai apžiūrėję nelaimėlį medikai nenustatė nė vieno lūžio, tiktai diagnozavo smegenų sutrenkimą. Tą patį rytą kartu su Girionių nuovados inspektoriumi bei socialine darbuotoja čionai atskubėjo Samylų seniūnas Saulius Banionis ir be jokių ceremonijų paėmė kitus du R. Intupaitės ir jos sugyventinio vaikus - Odetą bei Ovidijų. Pareigūnams ir socialiniams darbuotojams jau buvo gerokai įgrisęs šios neoficialios šeimos, o ypač nuolat girtaujančios, vaikais visiškai nesirūpinančios motinos, elgesys. Kol Vaikų teisių apsaugos tarnyba ruošė dokumentus globos įstaigai, mažamečiai buvo įkurdinti Garliavos ligoninės Vaikų skyriuje. Beje, jiems buvo neprošal ir medikų apžiūra, nes gerokai apleisti vaikai atrodė liguisti ir išsekę. Kauno rajono VTAT vedėjos pavaduotoja V. Dabašinskienė patikino, jog kitokio sprendimo, kaip kuo greičiau gelbėti vaikus, negalėjo būti, nes iškilo grėsmė mažamečių sveikatai ir net gyvybei. Nelaimės rytą Rasa Intupaitė buvo girta, tad ką galima kalbėti apie motiniškus jausmus, kuriuos ji visuomet bando demonstruoti tiek aplinkiniams, tiek pareigūnams. Įrodyti, jog yra rūpestinga motina, jog suvokė savo ankstesnes Klaidas, Rasa jau turėjo galimybę. Pernai vasarą dėl vaikų nepriežiūros Samylų seniūno prašymu pašalpų išmokos R. Intupaitės šeimai buvo pervestos į Šlienavoje esančios "Gelsvės" parduotuvės sąskaitą. Vietoj grynųjų pinigų motina gavo teisę įsigyti maisto produktų. Deja, ne kartą kaimelio gyventojai matydavo, kai paėmusi maišelį miltų ar butelį aliejaus Rasa juos skubėdavo iškeisti į pilstuko butelį...
Vaikams - laikinoji globa
Neseniai trys minėti vaikai apgyvendinti Kauno vaikų raidos klinikoje "Lopšelis", jiems skirta laikinoji globa. Pagal dabar galiojančius įstatymus dėl tėvystės teisių arba tėvų valdžios apribojimo į teismą gali kreiptis ir prokuratūra. Kadangi Kauno rajono prokuratūros darbuotojams ši šeima ir jos gyvenimo būdas jau buvo gerai pažįstami, būtent patys prokurorai pasiūlė Vaikų teisių apsaugos tarnybai kelti bylą dėl motinystės teisių apribojimo.
Nenori paleisti iš rankų pragyvenimo šaltinio
Kaip dažniausiai būna tokiais atvejais, vaikų tėvai piestu stoja prieš bandymą apriboti jų teisę auginti vaikus. Taip elgiasi ir R. Intupaitė. Ir visiškai aišku, kodėl. Visų pirma, vaikams išlaikyti skiriamos pašalpos yra pagrindinis Rasos pragyvenimo šaltinis (sugyventinis dar susiranda darbo pas ūkininkus). Tad kam varginti save ieškant darbo arba plušėti nuo ryto iki vakaro, jei užtenka pasaulin paleisti gyvybę ir iš to pelnytis. Dabar Rasa visomis išgalėmis bando susigrąžinti vaikus į apleistus savo sugyventinio namus - vos ne kasdien mina VTAT kabinetų slenkstį, riebiausiais keiksmažodžiais apdalina tarnybos darbuotojas, nuolat kelia didžiausią triukšmą. Dėl to neretai pagalbon tenka kviesti policiją, na, o šią moterį gerai pažįstą pareigūnai atvyksta kartu su medikų brigada. Moterį raminti tenka net medikamentais.
Dar viena bedalė
Norisi priminti ir vyriausiosios Rasos dukros penkiolikmetės Vestos likimą. Galima neabejoti, jog ir šios mergaitės būtų laukęs didžiulis vargas, tačiau 1997 metais iš R. Intupaitės buvo atimtos motinystės teisės. Vesta ilgai gyveno "Pagynės" vaikų globos namuose, kol ją susirado globėjai. Prieš kiekvieną gimdymą R. Intupaitė prisimindavo turinti dukterį, skambindavo jai ir kviesdavosi pas save, tačiau mergaitė pas motiną sugrįžti nenorėdavo. Jau tada buvo aišku, jog vyresnioji dukra jai buvo reikalinga vien tik vaikams prižiūrėti.
Vaizdelis nekoks
Rasa ir jos sugyventinis "verkia be ašarų" ir žada bet kokia kaina atsiimti savo vaikus. Iš pradžių žurnalistę palaikęs socialinės rūpybos darbuotoja, Virgilijus paleido ištisą tiradą riebių keiksmažodžių ir liepė nešdintis. Tačiau kai agresyvųjį vyriškį vis dėlto pavyko nuraminti, nors ir nenorom, jis pakvietė užeiti vidun. Deja, čionai vaizdelis iš tiesų buvo nekoks. Grindimis be perstojo "marširavo" tarakonai, pajuodusios, atsilupusiais apmušalais sienos, aptrupėjusios lubos, baisi nešvara ir netvarka niekaip nesiderino su V. Kablio ir jo sugyventinės įrodinėjimu, jog šiuose namuose vaikams buvo sudarytos geros gyvenimo sąlygos - jie esą buvę ir apskalbti, ir pamaitinti, ir švariais drabužėliais aprengti. O pats Virgilijus kasdien grįždamas iš darbo jiems parnešdavęs saldainių... Tik dabar esą Rasa šiek tiek nustojusi tvarkytis - iš nervų... .
Eis į karą dėl vaikų
- Aš kariausiu už vaikus, galiu dėl jų ir žmogų nužudyti, - grasino įpykęs V. Kablys, kuriam antrino nuo alkoholio apsiblaususi Rasa.
Ji sakė esanti labai įskaudinta, nes vaikai jai - viskas. Moteris guodėsi, jog nuo jos slepiami vaikai, neleidžiama jų aplankyti. "Ką, ar negaliu išgerti?" - nebaigusi vienos, šoko prie kitos minties ir visąlaik teisinosi bei keikė "lizdą" - seniūniją, VTAT darbuotojus...
- Rytoj pat eisiu pas advokatą (nuo vasario mėnesio negavau nė cento), važiuosim į ekonominę policiją (išsikviesiu iš Vilniaus) - jie mums mažiukų netampys, - kibirkščiavo įpykusi moteris. - Esu apkvailinta, tiek daug gyvenime iškentėjau, kad net visa pražilau. Kas bus, tas - kariausiu, bet savo vaikų niekam neatiduosiu... Aš už juos kovojau ir kovosiu. man tų pinigų nereikia - tegul jais užspringsta (argi galima už 93 litus mėnesį pragyvent?), tiktai nenoriu, kad vaikai kažkur vargtų... Jei neatiduos - pavogsim, - galiausiai nutaria pritariant vaikų tėvu...
Seserys - lyg vandens lašai
Rasa turi dar dvi seseris - Daivą ir Birutę. Jos yra trynukės. Išskyrus Daivą, kuri sugebėjo neapsikrauti vaikais ir jų nenumesti lyg kačiukų, Birutė - tikra Rasos kopija. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturinti, tačiau tame pačiame Žiegždrių kaime besilaikanti moteris prieš 17 metų pagimdė dukrą Laurą, kurią užaugino tie patys "Pagynės" vaikų namai, o vėliau normalų gyvenimą mergaitei suteikė globėjai. Motina dukros nelankė, nesidomėjo jos likimu. Paskui Birutė pagimdė dar dvi dukras, tačiau jos abi mirė. Viena iš jų, Airida, būdama trijų mėnesių užspringo maistu, Kitos, Lenos, trumpas gyvenimas taip pat greitai užgeso. Mergaitė gimė nesveika, tačiau jau pirmosiomis savaitėmis jos sveikatą dar labiau sužalojo pati motina, pradėjusi maitinti karvės pienu ir manų koše. Iš pradžių apgydyta ligoninėje, vėliau mažylė taip pat buvo apgyvendinta vaikų namuose (dėl to VTAT darbuotojams reikėjo gerokai pakovoti). Nors medikai dėjo visas pastangas, tačiau stipriai apsigimusio, visiškai paliegusio vaiko gyvybės išgelbėti nepavyko... Vaikų namų personalui per tą laiką teko ne kartą atremti agresyvius Birutės Intupaitės išpuolius, langų daužymą, keiksmažodžius ir sunkiai žodžiais įvardijamą elgesį...
