Albertas ONIŪNAS
Kelmės rajono policijos komisariato Tardymo skyriuje tiriama baudžiamoji byla dėl granatos F-1, kuri buvo įmesta į nelegaliai mišku prekiaujančio tytuvėniškio Antano Juškos ( 40 m.) namo balkoną. Tai kol kas paskutinis epizodas miško verslininkų kare Tytuvėnuose. Jau numanoma, kas užsakė susidorojimą ir kas jį įvykdė, tačiau pareigūnai apie tai kalba itin atsargiai.
"Citrinukė" nesprogo
Antanas Juška oficialiai yra bedarbis, neturintis jokio turto. Tačiau gyvena nemenkame name centrinėje Tytuvėnų gatvėje, kurį juosia įspūdingo dydžio tvora, tytuvėniškių pašaipiai vadinama "kinų siena". Vieną rytą žmogus pastebėjo, kad balkone, esančiame prie miegamojo, guli skeveldrinė granata - "citrinukė". Nedelsiant buvo iškviesta policija ir išminuotojai. Specialistai patvirtino, kad tai tikra kovinė granata. Jos žiedas, prieš įmetant į balkoną, buvo ištrauktas. Granata nesprogo dėl grynai techninių priežasčių - ir karo metu ne visos jos sprogsta. Išminuotojai nesiryžo granatos išvežti, tad ji buvo susprogdinta čia pat, išrausus duobę. Anot pareigūnų, Juškų šeimai šiuo atveju grėsė realus pavojus - jei granata būtų sprogusi, skeveldros neišvengiamai būtų lėkusios į Juškų miegamąjį. Dėl šio įvykio iškelta baudžiamoji byla, tačiau jos perspektyvos gana prastos - pirštų atspaudų nuo granatos nepaimsi, o ir jos pačios nebeliko. Kas tas "unabomberis" - žinoma, tačiau vilties, kad jis prisipažins - jokios.
Šaudyta ir iš granatsvaidžio
Jau ne kartą Tytuvėnų verslininkai buvo sprogdinami arba kėsintasi tai padaryti. 1999 metų rugpjūtį miško verslininko Dainiaus Karpino sodyboje nuaidėjo sprogimas. Sprogmuo buvo padėtas ūkinio pastato tualete. Išgriuvo pastato siena, išdužo šiltnamio langai. Buvo apgadinti trys automobiliai, tačiau žmonės nenukentėjo. Praėjusių metų sausio 18 dieną į tą pačią sodybą šauta iš granatsvaidžio "Mucha". Padaryti nedideli materialiniai nuostoliai. Tų pačių metų balandžio mėnesį driokstelėjo Rūtų gatvės namo ūkinio pastato garažas. Tuo metu ten buvo Žygimantas Baranauskas ir Vilmantas Povilaitis, vadinamas Skrepliu. Pirmasis žuvo vietoje, antrasis dėl nesunkių sužalojimų atsidūrė ligoninėje. 2000-ųjų gruodžio mėnesį padegta verslininkės V. Adomavičienės kavinė prie Bridvaišio ežero. Šių metų sausio mėnesį bandyta susprogdinti Narūno Každailio "Ford Mondeo". Po automobiliu savininkas rado nesprogusią bombą su trotilu. Sprogo tik sprogdiklis ir žalos nepadarė. Dėl beveik visų šių nusikaltimų buvo įtariamas V. Povilaitis-Skreplys. Tačiau įrodymų nebuvo, o Skreplys neprisipažino. Anksčiau šis vyras buvo teistas už vagystę, kovinio ginklo laikymą ir chuliganizmą.
Pizius - sukčiuvienės sūnus
Tad sprogdinimai liko neišaiškinti. Tačiau Skreplys po Ž. Baranausko žūties (manoma, kad tąsyk vyrai ruošė bombą tam pačiam D. Karpinui) apsiramino. Su verslininku D. Karpinu, matyt, susitarta dėl taikos. Dabar Skreplys dirba Tytuvėnų baro "Kamara" apsaugoje. Saugo gerai - bare niekam neleidžiama aiškintis santykių, snukdaužis vyksta tik lauke. Jei kam tokia tvarka nepriimtina, Skreplys paaiškina suprantamiau. Šiuo metu kriminalistai Skrepliui nebeturi jokių priekaištų - informacijos apie kokią nors jo neteisėtą veiklą nėra. Tačiau šventa vieta tuščia nebūna - vienas sprogdintojas nurimo, turi atsirasti kitas. Kelmėje aferistė Danutė Gajauskaitė labai gerai žinoma. Prieš septynerius metus ši moteris buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą - surinko iš žmonių pinigus už kelionę į užsienį ir pradangino. Savo problemas D. Gajauskaitė sprendė itin originaliai - apsiginklavusi diktofonu lankėsi įvairių teisėsaugos pareigūnų kabinetuose, įrašinėjo pokalbius. Taip sukėlė nemažą trintį tarp policijos, teismo ir prokuratūros. Sunku pasakyti, ar tie žygiai turėjo kokios nors įtakos, bet už grotų dėl sukčiavimo D. Gajauskaitė taip ir neatsidūrė. Užtat dabar kriminalistai turi reikalų jau ne su pačia sukčiuviene, o su jos sūnumi Laimonu Gajausku (25 m.), pravarde Pizius. Vaikinas itin mažo ūgio, todėl kompleksuotas, tad "realizuoja" save subūręs chuliganų gaują. Jis tapęs pagrindine figūra Tytuvėnuose, nuolat vaikšto su 8-10 jaunuolių.
"Kojų balius"
Piziui jau dukart taikyti Užkardymo įstatyme numatyti apribojimai, nors lig šiol jį bei jo kompanijos narius buvo galima įtarti tik chuliganizmu ir smulkiomis vagystėmis. Spalio 19 dieną Pizius su kompanija sėdėjo kavinėje "Kamara". Apsaugininko Skreplio tą vakarą nebuvo, todėl girtas Pizius prikibo prie dviejų brolių Andreikėnų, taikiai leidusių laiką prie gretimo staliuko. Įžūliai pareikalavo dviejų litų, o negavęs užpuolė vyrus su visa savo govėda, - kaip paprastai. Iškėlė "kojų balių", be to, atėmė mobilųjį telefoną ir piniginę su trimis šimtais litų. Jau kitą dieną buvo sulaikyti ir areštuoti "piziniai" Linas Pranckevičius, Vytautas Zorys, Artūras Jokubauskas. Paskelbta ir pasislėpusio Piziaus paieška. Jį ketinama apkaltinti chuliganizmu bei plėšimu. Tuo tarpu Pizius po muštynių kavinėje jau kitą rytą prisistatė pas verslininką A. Jušką ir pareikalavo, kad tas vienam žmogui sugrąžintų skolą. A. Juška ilgai Piziaus nesiklausė ir pareiškė, jog tuoj paskambins "mentams". Pizius pabėgo, o A. Juška savo ketinimus įvykdė. Praėjo savaitė ir į A. Juškos balkoną įskrido granata.
Taip gimsta mafija
A. Juška policijai yra šiek tiek žinomas. Prieš kelerius metus jis turėjo pienovežį, supirkinėjo iš žmonių pieną. Ekonominė policija šiuo vyru tąsyk buvo labai susidomėjusi, tačiau apsieita be baudžiamosios bylos. Pastaraisiais metais A. Juška domisi mišku - perka sklypus, iškerta mišką. Prieš keletą mėnesių A. Juška išsiskyrė su vienu verslo partneriu, tačiau liko neišspręstų finansinių klausimų, todėl manoma, kad tas tytuvėniškis galėjo nusamdyti Pizių išmušti skolą. Ir granatą veikiausiai metė Pizius, tik dabar neaišku, ar užsakytas, ar jau savo iniciatyva, bandydamas įsitvirtinti Tytuvėnuose jau ne kaip menkas chuliganėlis. Šiaip jau yra duomenų, kad Pizius palaiko tam tikrus ryšius su Kelmės nusikaltėliais, o šie - su Tauragės ir Šiaulių juoduoju pasauliu. Pareigūnai baiminasi, kad jei dabar tokiam Piziui nebus užkirstas kelias, netrukus jis gali tapti naujuoju Kelmės Muminu arba Čigonu. Taip po truputį iš kaimo chuliganų gaujos ir gimsta organizuotos nusikalstamos grupuotės, juolab kad yra paklausa - legalūs ir nelegalūs miško verslininkai, tarpusavio santykius linkę aiškintis pizių ir skreplių pagalba.
Kerta kiek tik nori
A. Juška neturi įregistravęs jokios įmonės, tačiau jį gerai pažįsta Tytuvėnų urėdijos darbuotojai. Dar 1996 metais jis iškirto šiek tiek valstybinio miško ir padarė nuostolių už 43 000 litų, tačiau turto neturi ir ta skola valstybei "kabo" iki šiol. Tačiau "neturtas" nesutrukdė A. Juškai įsigyti miško sklypą netoli Šiluvos ir plynai iškirsti. Tokie kirtimai oficialiai yra draudžiami, tačiau įstatymus apeiti nesunku. A. Juškos atvejis - vienas iš tipiškų pavyzdžių, kaip tai yra daroma. Urėdijos darbuotojai sužinojo, jog A. Juškos sklype, kertamas miškas ir tuojau pat jam apie tai pranešė. Jis pažadėjo nedelsdamas ten nuvažiuoti ir išsiaiškinti, kas vagia jo mišką, bet nenuvažiavo. Vėliau pasakojo nuvykęs, bet bijojęs prie tų miškakirčių prieiti. Akivaizdu, kad miškakirčius pasamdė pats savininkas, kuris pats tą mišką ir realizavo. Tačiau tai - neįrodoma. Tokie miško verslininkai prisigalvoja įvairiausių gudrybių. Pavyzdžiui, pasamdo miškakirčius ir jie per dienelę išguldo visus geriausius medžius, kuriuos oficialiai kirsti draudžiama. Kitą rytą savininkas šuoliuoja į policiją ir rašo pareiškimą, kad kažkas nupjovė ir bando pavogti jo mišką. Vagys, aišku, nerandami, o urėdijai telieka liepti savininkui mišką susitvarkyti, t. y. išsivežti medžius, jei jau nupjauti, ir parduoti. Beje, savo bevertį sklypą su keliais likusiais menkaverčiais medeliais dabar A. Juška siūlo pasiimti valstybei kaip atlygį už 1996 metais valstybiniam miškui padarytą žalą. Juokingiausia, kad toks variantas yra visiškai įmanomas. Jei sklypas bus perduotas valstybei, urėdija turės jį sutvarkyti, mišką atsodinti.
Miškai žūva toliau
Miško aferistų yra daug, kadangi barbariškai kirsti mišką yra lengva, pelninga ir saugu. Užventyje keli vyrai nusipirko miško, kuriame jau buvo iškirsti visi leistini medžiai. Nusipirko ir plynai iškirto. O pagauti net nesistengė meluoti - taip, iškirtom, nes skolų turim. Jiems bus paskirta bauda, bet turto neturi, pajamų - taip pat. Kaip tą skolą išieškoti? Štai kelmiškis A. K. turto turi, todėl perka mišką ne savo, o kokio valkatėlės vardu. Ir išsyk iškerta. Pretenzijos - "savininkui", kuris šaiposi ir pareiškia, kad jeigu reikės, atsėdėsiąs ir paras vietoje baudos. Esant tokiai situacijai, tarp miško pirkėjų vyksta didžiulė kova. Jei koks seniukas atgavo mišką, pas jį tuojau atvažiuoja net keli pirkėjai. Kiekvienas siūlo savo kainą. O parduoda seniukas dažnai tam, kuris siūlo mažiausiai. Nelogiška? Užtat gyvenimiška. Atvažiuos koks "piziaskreplis" su savo komanda - kur dingsi nepardavęs. Toliau - vėl problemos, vienas mišką nusipirko, kitas irgi norėjo, bet buvo nukonkuruotas. Vėl reikia vyrukų santykiams išsiaiškinti.
Netrukus Seime bus svarstomos įstatymų pataisos, kurios numato sugriežtinti atsakomybę už savavališką miško kirtimą. Už tai siūloma ne tik didinti baudas, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Bet jau dabar aišku, kad koks valkatėlė, juridinis miško savininkas, sutiks būti nuteistas lygtinai už tam tikrą atlygį iš tikrojo savininko. Tokių valkatėlių galima daug prisamdyti. Liūdna, bet miškas veikiausiai bus naikinamas ir granatos skraidys tol, kol bus to miško. Nebeliks - ir problemos nebeliks.
