Irena ZUBRICKIENĖ
Gižų seniūnijoje (Vilkaviškio raj.) iki šiol nerimsta kalbos apie 1997-ųjų vasaros pabaigoje tuometinės žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) laukuose įvykusią nelaimę, kai darbo metu žuvo jaunas bendrovės darbininkas Saulius Velička (24 m.). Bene pusketvirtų metų įvykį tyrę pareigūnai nurodė konkrečius įvykio kaltininkus ir perdavė juos teismui. "Akistata" domėjosi, kodėl Sauliaus tėvai priversti iki šiol važinėti į teismo posėdžius, kodėl vis dar negali sužinoti, kas tikrasis sūnaus žūties kaltininkas.
Vyrai darbavosi girti
Senkiškių kaime kartu su tėvais gyvenęs Saulius Velička, turėjęs santechniko ir vairuotojo specialybes, buvo bendrovės fermų darbininkas, tačiau lemtingą jam dieną kartu su penkiais ŽŪB traktorininkais patraukė į Rūdos kaimą nukirsti du rugių sklypus.
Tądien kombainus į rugių lauką vairavę vyrai pakeliui sustojo prie parduotuvės. Čia pat visi išgėrė alaus, o nusipirktą degtinę įsidėjo pietums. Kalbama, kad keli vyrai buvo gerokai apsisvaiginę išvakarėse ir prašėsi atleidžiami nuo tos dienos darbų - pagirių kamuojamiems jiems ne tai rūpėjo. Traktorininkų draugijoje buvo ir du pašaliniai asmenys - bičiulio techniką vairavęs jau minėtas Saulius bei taip pat teisės vairuoti kombainą neturėjęs Gižų kaimo gyventojas Gediminas Venys (39 m.). Rugių lauke vyrai neskubėjo lipti į kombainų kabinas - susėdo pasivaišinti. Tuoj po pietų juos, visus geriančius, užtiko bendrovės vadovas Leonas Riškevičius (50 m.), beje, prieš tai savo pavaldinius, gurkšnojusius alų, matęs ir prie parduotuvės. Jis matė ir rugių lauke kartu atsidūrusius pašalinius asmenis, tačiau - turbūt tai buvo įprasta - nieko nesakė. Pirmininkas, kalbėdamas su nuo butelio ką tik pakilusiais darbininkais, matė, kad jie neblaivūs, tačiau dirbti neuždraudė. Visų vėliau liudininkais tapusių traktorininkų teigimu, ŽŪB vadovas netgi matė, kaip į Antanui Kupstui (40 m.) patikėto kombaino "Niva" kabiną įlipo ir prie vairo atsisėdo G. Venys. Šalia šio "nelegalo" įsitaisė "legalas" A. Kupstas.
Po išgertuvių - netikėta žūtis
Gal kiek per daug išgėręs, o gal kamuojamas vasaros karščio, Saulius Velička po pietų liko gulėti ten, kur visi buvo pietavę. Dirbti išburzgė keturi kombainai. Kai į rugių lauką užsuko Sauliaus brolis Žydrūnas su pusbroliu, ką tik prieš juos vėl lauke pasirodęs bendrovės pirmininkas vaikinams nurodė į namus parvežti užmigusį Saulių. Šie, priėję prie gulinčiojo ir jį pavertę, pamatė, kad Saulius - be gyvybės ženklų. Nelaimę išdavė ir kruvini jaunuolio marškiniai. ŽŪB vadovas, nustebintas netikėtos žinios, sužalotąjį pats skubiai nuvežė į Vilkaviškio ligoninę. Čia Sauliaus gyvybė netrukus užgeso. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad sunkias kūno traumas vaikinas patyrė prispaustas labai sunkaus daikto - galbūt kombaino rato.
Kas vairavo kombainą, kurio ratu buvo kliudytas Saulius, teisėsaugininkai nenustato iki šiol. Nė vienas iš kartu su Sauliumi dirbusių ir gėrusių traktorininkų, jų tvirtinimu, įvykio nematė. Žinoma tik tiek, kad Saulius po pietų dirbti nepakilo - užmigęs nepakeitė ir vietos, kurioje prieš tai visi girtavo. Žinoma ir tai, kad pats vaikinas savęs nesužalojo. Taigi yra įvykis, yra negyvas kūnas, yra liudininkai, tačiau kaltųjų - nėra.
Tyrimas truko daugiau nei trejus metus
Po įvykio į rugių lauką atvykę pareigūnai aptiko kombaino vėžes prie tos vietos, kur buvo rastas gulintis Saulius. Vienas kombainas, po pietų neleistinai valdytas G. Venio, prie kurio miegodamas sėdėjo ir A. Kupstas, jau buvo išvairuotas į šio namų kiemą. A. Kupstas vėliau aiškino, kad G. Veniui leido vairuoti ne taip ilgai - kol pats kabinoje numigo. O paskui esą G. Venį išlaipino ir pats nuburzgė namų link. Būtent šio kombaino rugių lauke paliktos vėžės išdavė, kad jo užpakalinis ratas, darant posūkį, galėjo kliudyti gulintį Saulių. Be to, šis kombainas buvo techniškai netvarkingas - be užpakalinių veidrodžių. Visai logiška, kad kombainą valdęs žmogus užpakalyje esančių kliūčių nematė.
Tą patį vakarą pareigūnai pastebėjo kraują primenančią nedidelę dėmę ant A. Kupsto kieme stovėjusio kombaino užpakalinio rato. Tą ratą keli vyrai nuėmė, kad atiduotų ekspertizei.
Vilkaviškio policijos komisariato Tardymo skyriuje pradėtą tirti baudžiamąją bylą vėliau perėmė, užbaigė ir Vilkaviškio teismui perdavė kolegos iš Vilkaviškio prokuratūros. Kodėl tik po pusketvirtų metų ši byla buvo pradėta nagrinėti teisme? Galbūt ir kai kurie teisėsaugininkai suinteresuoti, kad tragiško įvykio kaltininkus išgelbėtų senatis?
- Bent jau prokuratūra nieko nevilkino ir jokia senatimi nesuinteresuota, - "Akistatą" užtikrino S. Veličkos žūties aplinkybes tyręs prokuroras Algis Vieraitis. - Tardymo skyriai ne tik Vilkaviškyje perkrauti darbu, todėl mūsų prokuratūra perėmė tirti šį įvykį, sakyčiau, gelbėdama jį iš grėsusios kuriozinės situacijos, jog įvykio senatis gali užpulti dar tyrimo stadijoje.
Prokuroras ir teisėja - į skirtingus vartus
Pernai pavasarį šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilkaviškio teismas tris dėl nelaimingo atsitikimo rugių lauke apkaltintus vyrus - G. Venį, A. Kupstą (už tai, kad jų vairuotas kombainas mirtinai sužalojo S. Veličką) ir ŽŪB vadovą L. Riškevičių (už tai, kad neužtikrino saugių darbo sąlygų ir buvo "aklas" pažeidimams) - išteisino! Teisėja Natalija Zelionkienė, priešingai nei įvykį ištyręs prokuroras A. Vieraitis, nustatęs, jog S. Veličką sužalojo G. Venio neleistinai valdytas kombainas, pasigedo neabejotinų nusikaltimo įrodymų. Teismas pripažino, kad kombainas "kaltininkas" - tai A. Kupsto kombainas, paties neleistinai perduotas vairavimo įgūdžių neturėjusiam pašaliniam asmeniui. Tačiau nė vienam iš kaltinamųjų neprisipažįstant, o liudininkams pasirinkus "nieko nemačiau, nieko negirdėjau" politiką, teismui nepavyko nustatyti, kuris iš vyrų vairavo kombainą lemiamu momentu.
Savo vaidmenį teisme suvaidino ir ekspertizei nuimto kombaino rato istorijukė. A. Kupsto žmona, kelerius metus kažkodėl tylėjusi, teisme pareiškė, kad ant rato buvo jos vyro kraujas - esą vyras, pareigūnų nurodymu nuimdamas ratą, iki kraujo susižalojo ranką. Bet juk pareigūnai nurodė jau radę dėmę, o A. Kupstas, žmonos liudijimu, susižalojo vėliau. Ir apskritai kam būtų reikėję tą ratą imti, jeigu ant jo nebūtų pastebėta įtartinų dėmių? Deja, detaliau pakomentuoti, kaip ir kodėl buvo nuimamas ratas, negalėjo į teismo posėdį iškviesti pareigūnai, nes, jų teigimu, praėjo daug laiko, būta daug panašių situacijų, tad prisiminti "Kupsto ratą" neįmanoma. Teismui to pakako - neabejotina teisingumo sėkme iki tol laikytas įrodymas "išgaravo".
Išteisinus kaltintus vyrus, Vilkaviškio prokuratūra nuosprendį apskundė Kauno apygardos teismui kaip nepagrįstą. Kauniečiai kolegos iš tiesų rado prie ko prikibti ir grąžino bylą Vilkaviškio teismui nagrinėti iš naujo. Kaip tik šiuo metu teismo posėdžiai ir numatyti, tačiau vyksta su netrumpomis pertraukomis, nes vis ko nors pritrūksta - liudininko, advokato, net teisiamojo. Rugpjūčio 21 dieną sukaks penkeri metai nuo S. Veličkos žūties. Jeigu iki tol teismas bus dar nepaskelbęs nuosprendžio, L. Riškevičiui, kuriam Baudžiamasis kodeksas už jam inkriminuojamą nusikaltimą numato mažesnę nei penkerių metų bausmę, pakvips senatimi - baudžiamosios atsakomybės buvęs ŽŪB pirmininkas, net jeigu ir būtų pripažinta jo kaltė, išvengs. (Senatis dar neturėtų būti taikoma kitiems dviem kaltinamiesiems, nes jiems numatoma bausmė - daugiau nei penkeri metai.)
Tiesos belaukiant
- Gyventi nežinios ir dvejonių pasaulyje, kaskart sutikti nesibaigiančių teismų nuvargintų liudininkų priekaištaujantį žvilgsnį - tai nepakeliama kančia, atimanti ramybę ir marinanti ateities planus, - savo būseną apibūdino tris vaikus užauginę ir vieną jų vos 25-mečio išvakarėse netikėtai palaidoję Roma ir Juozas Veličkos. - Jeigu tardytoja ir prokuroras mums būtų nuolat nesakę, kad tiesa tikrai bus išaiškinta, nes neva įrodymų pakanka, gal dabar būtume kitaip nusiteikę. Nesuprantame - rodos, ir prokurorai, ir teisėjai tuos pačius mokslus baigę, o į tą patį įvykį žiūri skirtingai. Mes tikrai nesiekiame, kad kuris nors iš Sauliaus draugų (Antaną Kupstą jis laikydavo geriausiu) būtų pasiųstas į laisvės atėmimo vietą, tačiau kaltieji turi būti bent įvardinti. Rodos, toks paprastas įvykis, o melas slepia "galus", ir viskas.
Sauliaus žūties tyrimas jo artimiesiems sukėlė daug abejonių. Įvykio liudininkai ir pats kaltininkas buvo tik lengvai girti, bet visi po įvykio skundėsi atmintimi ir dėmesio stoka. Nesuvokiamas ir "lengvai girto" A. Kupsto marinantis noras vidurdienį miegoti dirbančio kombaino kabinoje, vairą perdavus pašaliniam asmeniui. Beje, nė vienas iš traktorininkų, darbe rastų girtų, neprarado vairuotojo pažymėjimų. Prie įtarimus Veličkoms sukėlusių faktų - ir kažkodėl neišėjusios įvykio vietos nuotraukos, tuoj pat darytos pareigūnų, ir nežinia kodėl bei kaip iš lavoninės pradingę kruvini Sauliaus marškiniai, kurių vėliau pareikalavo policija. Šlepetės ir kelnės, ant kurių kraujo dėmių nebuvo, grąžintos, o marškiniai - ne. Ir dar tos kaimo žmonių kalbos. Veličkas pasiekė žinia, kad G. Venys ir A. Kupstas, vos tik teisme pajus artėjantį juos apkaltinantį nuosprendį, žada "iškloti visą tiesą". Kokia ji, galbūt pavyks išaiškinti naujos sudėties Vilkaviškio teismui.
Audriaus VISOCKIO nuotraukos:
- Roma Veličkienė, palaidojusi sūnų, prarado sveikatą
- Juozas Velička stebisi, kodėl teisėsaugininkams nepavyksta išnarplioti, rodos, nesudėtingo įvykio
- Žydrūnas Velička pirmasis suprato, kad brolis rugių lauke guli sunkiai sužalotas
Nuotrauka iš šeimos albumo:
- Saulių, nesulaukusį savo 25-mečio, pražudė atsakomybės dabar vengiantys jo draugai (šalia sėdinčios merginos dėti į laikraštį nereikia)
