Plaučių vėžiu suserga vis daugiau moterų
Užpernai Kauno onkologijos ligoninėje buvo gydomi 195 plaučių vėžiu susirgę vyrai ir 10 šia sunkia liga susirgusių moterų. Pernai tokių ligonių (vyrų) jau buvo 214, o moterų - 24. Vadinasi, susergančiųjų plaučių vėžiu, ypač tarp moterų, daugėja.
Pasak Kauno onkologijos ligoninės Krūtinės ląstos chirurgijos skyriaus vedėjos Leonardos Šarakauskienės, pagrindinė plaučių vėžio plitimo priežastis yra žalingas įprotis - rūkymas. Didelę įtaką tam turi ir vis didėjantis atmosferos užterštumas, darbas kenksmingomis sąlygomis.
Plaučiai - tai krūtinės ląstoje esantis sudėtingas kvėpavimo organas. Vienu kartu (priklausomai nuo žmogaus fizinio išsivystymo, amžiaus ir lyties) įkvepiama nuo 300 iki 800 kubinių centimetrų oro. Kartu su oru į organizmą patenka ir atmosferoje esančios dulkės, dūmai, nematomi nuodingi cheminiai junginiai. Apsinuodijimo atmosferiniais teršalais padeda išvengti vadinamieji apsauginiai filtrai - nosies kriauklės, išklotos smulkiais plaukeliais, kurie įkvepiamą orą išvalo ir sušildo. Todėl ir patariama kvėpuoti pro nosį - ne pro burną.
Užuot rūpinęsi savo sveikata, žmonės dažnai patys sau kenkia. Labiausiai plaučius "ėda" rūkymas. Yra paskaičiuota, jog jei žmogus kasdien surūko po 20 cigarečių, per 20 metų jo kvėpavimo takuose nusėda apie 6 gramai kenksmingų medžiagų. Kartu su tabako dūmais į žmogaus organizmą patenka šimtai sveikatai kenksmingų komponentų. Nuolat žalojami atmosferos veiksnių bei rūkymo plaučiai laikui bėgant ima nebepajėgti atlikti savo funkcijos, pasidaro neatsparūs infekcijai. Žmogų pradeda kamuoti chroniškos plaučių ligos.
Tiek kitose pasaulio šalyse, tiek Lietuvoje plaučių vėžys yra labiausiai paplitusi onkologinė liga.
Piktybinį naviką, pasak gydytojos, diagnozuoti nėra lengva, be to, daugelis žmonių į gydytoją kreipiasi tik tada, kai vėžys jau būna išplitęs. Tokiems ligoniams mažai kuo galima padėti.
Plaučių vėžiu, pasak gydytojos onkologės, dažniausiai suserga vyresni kaip 50 metų amžiaus vyrai, tačiau pastaruoju metu, kaip minėta, vis daugiau suserga ir moterų, be to, ligonių amžius jaunėja. Neretai tokie ligoniai anksčiau buvo sirgę plaučių ligomis - plaučių uždegimu, bronchitu, plaučių pūliniu ar kt. Pradinės plaučių vėžio stadijos yra gan sunkiai atpažįstamos, nes ligonio savijauta būna nebloga. Jį gali gydyti nuo tuberkuliozės ar plaučių uždegimo, o vėžio simptomai išryškėja tik atsiradus naviko sukeltoms komplikacijoms.
Ligos simptomai priklauso nuo vėžio lokalizacijos (susiformavimo vietos) plautyje. Dažniausiai liga prasideda sausu kosuliu, kuris vargina rytais ir stiprėja kosint. Kamuoja bukas skausmas krūtinėje. Gausėja skreplių, juose pasirodo kraujo gyslelių, gleivių, ima kartotis karščiavimo laikotarpiai (kūno temperatūra pakyla, kai apie naviką atsiranda uždegimas). Gali pasitaikyti ir kitų ankstyvųjų ligos požymių: neaiškus spaudimo pojūtis krūtinėje, tai pablogėjanti, tai pagerėjanti bendra savijauta, gali sumažėti kūno masė.
Galiausiai ima ryškėti lėtinės plaučių ligos simptomų kompleksas: kosulys vargina vis labiau, stiprėja dusulys, skrepliuose atsiranda ir pūlių. Įtarimą, kad pacientas serga plaučių vėžiu, dar sustiprina atsiradę skausmai tarp šonkaulių arba menčių. Ligonio jėgos vis labiau senka, prasideda sparčiai progresuojanti anemija (mažakraujystė).
Plaučių vėžys diagnozuojamas rentgenu šviečiant krūtinės ląstą. Taip pat atliekama bronchoskopija (trachėjos ir bronchų apžiūra bronchoskopu), kurios metu paimama pakenkto audinio ir ištiriama.
Plaučių vėžio gydymas, onkologės žodžiais, priklauso nuo daugelio veiksnių - nuo naviko struktūros, ligos išplitimo, ligonio būklės, amžiaus ir kt. Kai kurios navikų formos yra operuojamos - pašalinama dalis plaučio, kartais - ir visas vienos pusės plautis (vieno plaučio visiškai pakanka organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti).
Plaučių vėžys, anot gydytojos L. Šarakauskienės, anksti metastazuoja į kaulus, kepenis, smegenis. Dažnai pasitaiko, kuomet jau pirmąjį kartą apsilankius pas gydytoją onkologą ligoniui diagnozuojamas išplitęs plaučių vėžys.
Profilaktika
Gydytoja Leonora Šarakauskienė įspėja: retenybė, kuomet plaučių vėžiu suserga nerūkantis žmogus - tai daugiausia rūkalių liga! Todėl efektyviausia profilaktika - kuo greičiau mesti rūkyti.
Nerūkantiesiems patariama vengti prirūkytų patalpų (mat tiek rūkančius, tiek nerūkančius tabako dūmai veikia vienodai), kenksmingų, užterštų darbo sąlygų (ypač kenkia tokios cheminės medžiagos kaip chromas, nikelis, asbestas, uranas, automobilių išmetamosios dujos, mineralinė alyva ir t. t.).
Būtina sportuoti, grūdinti organizmą, stiprinti jo imuninę sistemą.
Ir dar vienas svarbus patarimas: kaip ir visais vėžio atvejais, didžiulę reikšmę turi ankstyvas plaučių vėžio aptikimas. Todėl kilus ir menkiausiam įtarimui, reikia nedelsti - kreiptis į gydytoją. Mat kuo anksčiau piktybinis plaučių navikas aptinkamas, tuo daugiau vilties, kad pacientas ilgiau gyvens.
Norintieji konsultuotis pas gydytoją L. Šarakauskienę gali teirautis telefonu (8*285) 8 55 20.
