Pagrindiniai virškinamojo trakto navikai
Virškinamąjį traktą sudaro burna, dantys, ryklė, stemplė, skrandis, kasa, kepenys, dvylikapirštė žarna, plonasis ir storasis žarnynai bei tiesioji žarna. Seilių liaukų, kepenų, kasos fermentų veikiamas maistas perdirbamas į organizmui reikalingas medžiagas - baltymus, angliavandenius, riebalus, fermentus, mineralus. Maistas suvirškinamas skrandyje ir plonojoje žarnoje. Žarnyne yra žmogui reikalingų bakterijų, palaikančių organizmo medžiagų apykaitos procesus, todėl navikai, pradėję augti kuriame nors virškinamojo trakto organe, pažeidžia ne tik tą organą, bet ir sutrikdo viso organizmo medžiagų apykaitą, medžiagų sintezę bei jų pasisavinimą.
Pirmieji virškinamojo trakto navikų simptomai, pasak gydytojos onkologės Leonardos Šarakauskienės, primena bendrą organizmo intoksikaciją - ligonis jaučia silpnumą, sumažėja darbingumas, kamuoja apatija. Dažniau navikų atsiranda skrandyje, storojoje ar tiesiojoje žarnose. Rečiau pasitaiko stemplės, kasos, kepenų, dar rečiau - plonųjų žarnų navikų.
Skrandžio navikai
Pasak gydytojos L. Šarakauskienės, vyrai skrandžio vėžiu serga maždaug keturis kartus dažniau nei moterys.
Kodėl skrandyje susiformuoja navikų, nėra tiksliai žinoma. Tam, manoma, turi įtakos tiek išoriniai veiksniai (nikotinas, alkoholis, netinkamai paruošto maisto vartojimas ir kt.), tiek vidiniai (nusilpęs imunitetas, paveldėjimas).
Gerybiniai skrandžio navikai - tai įvairūs polipai, gerybiniai augliai. Dažniausiai jaučiamas bukas skausmas duobutėje, sutrinka virškinimas. Tokie augliai nesunkiai diagnozuojami rentgenologiniu tyrimu ir endoskopija. Jie paprastai išoperuojami. Polipai yra linkę ataugti, todėl po jų operacijos reikalinga nuolatinė gydytojo priežiūra (būtina reguliariai atlikti endoskopinius tyrimus).
Kur kas dažniau pasitaiko piktybinių skrandžio navikų. Skrandžio vėžys ypač pavojingas tuo, kad sunku jį pažinti, "aptikti".
Kol vėžys auga dar tik skrandžio gleivinėje (o tai gali trukti metų metus), ligonis tejaučia lengvus negalavimus. Kai negalavimai ima stiprėti, jaučiamasi vis prasčiau: imama skųstis apetito stoka, dažnai bjaurimasi mėsa, jaučiamas deginantis arba spazmiškas skausmas po krūtine, pykina. Tuomet galima manyti, jog vėžio metastazės jau išplitusios. Metastazės plinta ne tik į gretimus organus, bet ir į smegenis, plaučius, inkstus, antinksčius, kaulus, kiaušides.
Ligai atsirasti turi įtakos pasikartojantys skrandžio gleivinės uždegimai (gastritai), skrandžio opos ir kt. Gastritą dažniausiai sukelia aštrus, gausus, sunkiai virškinamas maistas, alkoholis, taip pat su užterštu, sugedusiu maistu į organizmą patekusios bakterijos. Skrandžiui gali pakenkti ir kai kurie vaistai (aspirinas, antibiotikai, hormonai). Ūminis gastritas yra greitai išgydomas, tačiau nuolat vartojant aštrų, labai karštą, netinkamai paruoštą maistą vystosi lėtinis gastritas. Po valgio praėjus maždaug pusvalandžiui pradeda skaudėti viršutinę pilvo dalį, pykina, suprastėja bendra savijauta. Mažėja apetitas, burnoje jaučiamas nemalonus kvapas ir skonis, kamuoja seilėtekis, užkietėja viduriai (arba pradedama viduriuoti).
Kai tokia būklė užsitęsia, krinta ligonio darbingumas, taip pat ir svoris (dėl to, kad maistas nepasisavinamas, organizmas negauna reikiamo kalorijų kiekio).
Kai kraujyje ima mažėti hemoglobino kiekis, vystosi mažakraujystė - štai jau ir piktybinio skrandžio naviko požymiai!
Jei navikas auga viršutinėje skrandžio dalyje, ligoniui sunku nuryti maistą, ryjant skauda. Kai navikas susiformuoja vidurinėje skrandžio dalyje, ligonį vargina šleikštulys, skausmas persimeta į nugarą, išmatos dažnai būna tamsios (navikas kraujuoja!). Apatinėje skrandžio dalyje augantis navikas neleidžia maistui iš skrandžio pereiti į dvylikapirštę žarną, todėl ligonį pradeda varginti pilnumo jausmas skrandyje, o nesuvirškintas maistas vėliau išvemiamas. Kai navikas auga gilesniuose skrandžio sluoksniuose, ligos simptomai nėra tokie ryškūs, be to, tokį naviką yra sudėtingiau diagnozuoti.
Skrandžio vėžys dažniausiai operuojamas. Po operacijos ligonis ilgą laiką privalo laikytis tam tikro režimo - valgyti dažnai ir po nedaug, maistas turi būti tinkamai paruoštas, nekarštas. Reikėtų vengti rupaus, aštraus maisto, atsisakyti svaigiųjų gėrimų ir rūkymo. Patariama valgyti daug daržovių, gerti sulčių. Būtina vartoti vitaminus, pastoviai lankytis pas gydytoją (kas 3 mėnesiai atliekami skrandžio tyrimai).
Storosios žarnos navikai
Šia liga tiek vyrai, tiek moterys serga vienodai. Manoma, jog ligai atsirasti turi įtakos paveldėjimas, maistas, mitybos ypatumai. Kai kurie maisto produktai ilgainiui pakeičia žarnyne esančias bakterijas ir jos organizme pradeda gaminti vėžio vystymąsi skatinančias medžiagas (kancerogenus). Jei vartojamuose maisto produktuose yra mažai augalinės ląstelienos, dažniau užkietėja viduriai ir išmatose pasigaminusios kancerogeninės medžiagos ilgiau veikia žarnos gleivinę. Dažniau storosios žarnos vėžiu serga tie ligoniai, kuriems yra operuota tulžies pūslė, taip pat persirgusieji kitų organų vėžiu. Rečiau ši liga diagnozuojama vegetarams.
Storosios žarnos naviko išsivystymą greitina ikinavikinės ligos - storosios žarnos polipai, uždegimai (kolitai). Tačiau vėžys gali atsirasti ir nepakitusioje storojoje žarnoje.
Storosios žarnos vėžio simptomai, pasak gydytojos onkologės L. Šarakauskienės, priklauso nuo to, kurioje storosios žarnos pusėje (kairėje ar dešinėje) navikas auga; kokia jo augimo forma; koks yra žarnos pakenkimo laipsnis.
Negalavimai iš pradžių būna nespecifiniai: viduriai tai užkietėja, tai juos paleidžia. Išmatose gali atsirasti gleivių ir kraujo (neretai klaidingai manoma, kad kraujuoja hemorojaus mazgai). Ligonis skundžiasi greitu nuovargiu, sumažėjusiu darbingumu, apetito stoka. Užeina pilvo skausmai, ypač naktį. Karščiuojama, vystosi mažakraujystė. Ligonį ima varginti vidurių pūtimas, gurgia pilvas.
Vienintelis veiksmingas storosios žarnos vėžio gydymas - chirurginė operacija, kurios metu kai kada (priklausomai nuo naviko padėties ir stadijos, augimo formos) gali būti padaryta dirbtinė išangė pilvo sienoje. Jei esama metastazių į kitus vidaus organus, pasirenkamos įvairios lengvesnės apimties operacijos. O esant pavienėms metastazėms kepenyse, jos šalinamos.
Tiesiosios žarnos navikai
Šiais navikais vyrai serga dažniau už moteris. Tiesiosios žarnos, kaip ir storųjų žarnų, gerybiniai navikai negydant supiktybėja. Diagnostika nėra sudėtinga.
Pagrindinis tiesiosios žarnos vėžio simptomas - kraujavimas iš žarnos (beveik po kiekvieno tuštinimosi išmatose pasirodo kraujo ir gleivių). Ligai progresuojant, kraujavimas gausėja. Ligonį pradeda varginti pojūtis, tarsi buvo išsituštinta ne iki galo. Siaurėjant žarnos spindžiui, vystosi žarnyno nepraeinamumo simptomai.
Tiesiosios žarnos vėžys operuojamas, drauge taikomas ir spindulinis gydymas. Operacijos sudėtingumas priklauso nuo naviko lokalizacijos (kurioje žarnos vietoje jis susiformavęs), augimo tipo ir kt., dirbtinė išangė pilvo sienoje formuojama atsižvelgiant į naviko dydį, vietą ir ligonio būklę. Per operaciją pilvo sienelėje išvedama tuštintis skirta dirbtinė išangė.
Profilaktika
1. Vartoti tinkamai paruoštą maistą. 2. Vengti aštrių ir rūkytų patiekalų. 3. Atsisakyti stiprių svaigiųjų gėrimų, nerūkyti. 4. Laiku gydyti ikinavikines, lėtines virškinamojo trakto ligas. 5. Pajutus ir menkiausius negalavimus, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ne kiekvienas pilvo skausmas būtinai turi būti vėžio požymis, tačiau bet kurią įsisenėjusią virškinamojo trakto ligą pagydyti yra sunkiau. Norintieji pasikonsultuoti pas gydytoją onkologę L. Šarakauskienę, gali skambinti telefonu (8*285) 8 55 20.
