Kepenų uždegimas - pavojinga liga
Odos, akių obuolių ar gomurio gleivinės pageltimas būdingas daugeliui ligų, todėl konkretų susirgimą gali diagnozuoti tik gydytojas.
Pasak Klinikinės infekcinės ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų diagnostikos ir profilaktikos skyriaus vedėjos Virginijos Mačionienės, viena iš ligų grupių, kuriai būdingi ką tik paminėti požymiai, yra virusinis hepatitas, arba kepenų uždegimas.
Hepatitas gali būti ūmus ir lėtinis. Ūmų sukelia virusai (virusinis hepatitas) arba bakterijos. Ūminis hepatitas gali prasidėti ir apsinuodijus sunkiaisiais metalais, nuodingu maistu (pavyzdžiui, grybais), alkoholiu, kai kuriais vaistais, taip pat perpylus skirtingos grupės kraujo, veikiant nuodingiems alerginiams veiksniams, nusilpus organizmo imuninei sistemai ir panašiai.
Lėtinis hepatitas paprastai išsivysto po nepilnai išgydyto ūminio, ypač kai piktnaudžiaujama svaigalais, narkotikais, kai kuriais vaistais.
Mechaninę geltą sukelia atsiradusi kliūtis, trukdanti tulžiai nutekėti į dvylikapirštę žarną. Tulžiai nutekėti gali sutrukdyti latakėlį užkimšę akmenys (susirgus tulžies akmenlige), taip pat kepenų, tulžies pūslės, tulžies latakų ar kasos piktybiniai navikai, tulžies latakų susiaurėjimai po uždegimo (dėl atsiradusių randų), į latakus patekę svetimkūniai (pavyzdžiui, askaridė). Taip atsitikus, tam tikros medžiagos rezorbuojasi į kraują ir žmogus pagelsta. Ligonį vargina skausmai po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykina. Tokiais atvejais gali pagelbėti tik chirurgai.
Hemolizinė gelta atsiranda dėl kraujo ligų (kuomet kraujyje prisigamina tam tikrų medžiagų, kurios turi įtakos odos ir gleivinės pageltimui). Hemolizinė gelta gali išsivystyti ir dėl kraujo užkrėtimo (pavyzdžiui, apsinuodijus). Tokios grupės ligas gydo hematologai.
Yra įvairių infekcinių ligų, kuriomis susirgus taip pat pagelsta ligonio kūno oda. Tai palyginti retai sutinkamos ūminės infekcinės ligos leptospirozė, jersiniozė, vidurių šiltinė ir kt.
Dažniausiai, anot gydytojos infektologės, sergama virusiniu hepatitu. Jį, kaip minėta, sukelia virusai - A, B, C, D, E, G. 1999 metais Japonijoje buvo atrastas ir priskirtas virusinių hepatitų grupei virusas TT, kuris, į organizmą patekęs po kraujo perpylimo, taip pat sukelia geltą.
Hepatitu A užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oraliniu-fekaliniu keliu. Mat su ligonio išmatomis pasišalina hepatito A virusas ir jei šeimoje, kurioje bent vienas narys serga tokiu hepatitu, o sanitarinė kultūra nėra pakankama (prieš valgį ir kiekvienąkart pasinaudojus tualetu pamirštama nusiplauti rankas), yra tikimybė, jog netrukus šiuo virusu užsikrės ir kiti šeimos nariai. Anksčiau pasitaikydavo, kai hepatito A virusas iš fekalinių vandenų patekdavo ir į geriamąjį vandenį, tad kaimuose šia liga susirgdavo ištisos gyvenvietės. Pavojus užsikrėsti hepatito A virusu ir šiuo metu išlieka potvynio zonose.
Susirgus tokia gelta, pasak gydytojos infektologės, ligos eiga nėra labai sunki. Persirgus liekamųjų reiškinių paprastai nelieka, žmogus pilnai pasveiksta. Tiesa, pasitaiko pavienių atvejų, kai hepatito A ūmi eiga komplikuojasi žaibine forma (prasidėjus kepenų ląstelių irimui ligonis gali net mirti).
Kur kas grėsmingesnis, anot gydytojos infektologės, yra kepenų uždegimas, išsivystęs užsikrėtus hepatito B virusu. "Labai piktas ir labai atsparus" virusas plinta per žmogaus kraują arba per organizmo skysčius, kuriuose gali būti bent kiek kraujo. Minėto tipo virusas yra bene sunkiausiai kontroliuojamas, nes plačiai platinamas lytiniu keliu. Dar viena bėda yra ta, jog susirgus ūmiu hepatitu B maždaug tik pusės visų ligonių oda ar gleivinės pagelsta. Kitiems oda nepagelsta - tik jaučiamas bendras silpnumas, šiek tiek sutrinka virškinimas, kamuoja kitokie dispepsiniai reiškiniai (dingsta apetitas, viskas būna neskanu). Jei tuo metu nebus atlikti reikiami kraujo tyrimai, kurie atspindėtų kepenų ląstelių veiklą, liga taip ir liks neatpažinta. Ką tai reiškia? Ogi toks ligonis taps viruso nešiotoju, taigi ir platintoju (beje, viruso nešiotojais gali likti net ir tie ligoniai, kuriems buvo diagnozuotas ir gydytas hepatitas B).
Todėl vienintelis būdas išvengti hepatito A ar hepatito B - skiepai. Pasak gydytojos V. Mačionienės, daugiau nei 120 pasaulio šalių hepatito B skiepai yra įtraukti į bazinių skiepų kalendorių. Nuo 1998 metų Lietuvoje gimę naujagimiai taip pat jau vakcinuojami nuo hepatito B. Vyresniesiems už skiepus reikia mokėti. Viena vakcinos dozė kainuoja apie 30 litų. Reikia trijų dozių: antrąkart skiepijama po pirmojo skiepo praėjus vienam mėnesiui, trečiąkart - po pusės metų (nuo pirmojo skiepo). Imunitetas įgyjamas mažiausiai dešimčiai metų. Suaugusieji taip pat gali pasiskiepyti nuo hepatito B.
Labai pavojingas sveikatai yra ir hepatitas C. Dauguma užsikrėtusiųjų šiuo virusu perserga vadinamąja begelte forma ir lieka viruso nešiotojais. Kad šiuo virusu galima užsikrėsti lytiniu keliu, pilnai nėra įrodyta, tačiau ir nepaneigta. Mat yra ne viena šeima, kurioje, pavyzdžiui, hepatitą C diagnozavus tėvui, toks virusas randamas ir pas motiną, ir pas mažametį jų vaiką.
Dažniausiai hepatito C virusu užsikrečiama per kraują ir jo produktus.
Hepatito C serologinė diagnostika yra gana brangi. Kartais medicinos įstaigos dėl lėšų stygiaus atlieka ne visus tyrimus. Na, o kai neieškoma, tai ir nerandama. Tokia logika, gydytojos infektologės manymu, yra klaidinga, nes problema tik gilėja, o lėtinėmis kepenų ligomis susirgusiųjų skaičius nuolat auga ir jų gydymas valstybei kainuoja nepalyginti brangiau.
Hepatito D virusui būtina hepatito B viruso draugija (vienas jis organizme daugintis negali). Hepatitas E, plintantis oraliniu-fekaliniu keliu, labiau paplitęs Afrikoje, Rytų šalyse.
Apibendrindama tai, ką papasakojo, gydytoja Virginija Mačionienė atkreipė dėmesį į tai, jog bet kuriuo atveju žmogaus kūno odos ir akių pageltimas yra rimtas signalas susirūpinti savo sveikata ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris nustatys geltos kilmę ir skirs tinkamą gydymą arba nukreips pas atitinkamos srities specialistą.
Profilaktika
Kaip jau minėta, patikimiausia apsauga nuo užsikrėtimo hepatitu - skiepai. Taip pat būtina laikytis sanitarinės kultūros, valgyti tinkamai paruoštą ir kokybišką maistą, riboti alkoholinių gėrimų vartojimą. Nepiktnaudžiauti vaistais (pavyzdžiui, antibiotikais), nevartoti jų savo nuožiūra - griežtai laikytis gydytojo nurodymų.
Riziką susirgti kepenų uždegimu padidina darbas kenksmingomis sąlygomis, buvimas užterštoje aplinkoje, taip pat organizmo imuninės sistemos nusilpimas.
Ūmių ir lėtinių virusinių ligų klausimais konsultuojama minėtoje gydymo įstaigoje, esančioje Baltijos g. 120, Kaunas, tel. (8*27) 36 19 55. Darbo laikas - pirmadieniais-penktadieniais 8-18, šeštadieniais - 9-14 val.
