Alerginės ligos dažniausiai būna paveldėtos
Gydytojai pastebėjo, jog pastaraisiais metais ėmė smarkiai daugėti alerginėmis ligomis sergančių suaugusiųjų ir ypač vaikų. Alergija - tai iškreipta, kitokia nei turėtų būti, organizmo reakcija į aplinkos alergenus, dirgiklius.
Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų docentės Jolantos Kudzytės, dažniausiai alergija būna paveldėta iš tėvų ar senelių. Jei kuria nors alergine liga serga vienas iš tėvų, yra 40 procentų tikimybė, jog susirgs ir vaikas; jei serga abu tėvai, tokia tikimybė išauga net iki 75 procentų! Be to, jei šeimoje alergine liga serga vienas vaikas, tikėtina, jog susirgs ir kitas. Pasitaiko, kad žmogus yra alergiškas kuriam nors aplinkos dirgikliui, tačiau alergine liga nesuserga.
Žinomiausios ir dažniausiai pasitaikančios alerginės ligos yra atopinis dermatitas (egzema, neurodermitas), bronchų astma ir alerginis rinitas (šienligė).
Alergine odos liga - atopiniu dermatitu - paprastai serga vaikai ir paaugliai, kurių oda jautri įvairioms erzinančioms medžiagoms. Vieni dirgikliai (pienas, kiaušiniai, pomidorai, šokoladas, citrusiniai vaisiai) į organizmą patenka su maistu, kiti - įkvepiami arba papuola ant odos (žiedadulkės, namų dulkės), treti odą suerzina tiesiogiai prie jos prisilietę (skalbimo ir valymo priemonės, kai kurie augalai). Odą taip pat gali suerzinti sintetiniai ar vilnoniai drabužiai, temperatūros svyravimas, šiluma, net patirtas stresas.
Pirmieji atopinio dermatito požymiai pradeda reikštis dar visai mažiems vaikams - dviejų ar daugiau mėnesių amžiaus kūdikiams. Skruostai parausta, ima pleiskanoti, niežėti. Kūdikis juos trina ir kasosi, todėl netrukus pažeistose vietose atsiranda mažyčių mazgelių, kuriems sutrūkus oda pradeda šlapiuoti. Liga gali išplisti į kaklo, galvos plaukuotosios dalies sritį, kartais pažeidžia ir liemens, rankų bei kojų odą. Didesniems vaikams liga gali apimti ir alkūnių, kelių, riešų linkius, veidą, netgi visą kūną. Dėl nuolatinio dirginimo (kasymosi) oda pažeistose vietose sustorėja, sugrumba, ima pleiskanoti.
Visų pirma nustatomi ligą sukeliantys dirgikliai ir visais įmanomais būdais stengiamasi juos pašalinti. Sergantį kūdikį reikia grūdinti, mankštinti, kuo ilgiau laikyti gryname ore. Pasak docentės Jolantos Kudzytės, manoma, jog šiai ligai atsirasti didžiulę įtaką turi maistas. Todėl gydytoja pataria motinoms kuo ilgiau kūdikius maitinti savo pienu, o papildomų produktų (pasitarus su gydytoju pediatru) skirti tik kūdikiui sulaukus 4-6 mėnesių amžiaus.
Negalima kūdikio drabužėlių ir patalynės skalbti cheminėmis skalbimo priemonėmis, priežiūrai nenaudoti stipriai kvapais prisodrintų valymo servetėlių. Vaiko odos alerginę reakciją gali sukelti ir kvapnus muilas, kremas ar dezodorantas, taip pat nenatūralaus pluošto rūbai ar patalynė.
Kai kurios mamos galvoja, jog atopinis dermatitas - dėmesio neverta, "su vaiko amžiumi" praeisianti liga. Tačiau, docentės J. Kudzytės žodžiais, tai klaidinga nuomonė, nes nuo atopinio dermatito iki bronchų astmos - vienas žingsnis.
Sezoninis alerginis rinitas dar vadinamas šienlige, šieno sloga, šieno karštlige. Tai alerginė liga, kuria suserga žmonės, jautrūs kai kurių augalų žiedadulkėms, žydėjimo metu sklandančioms ore. Tokių žiedadulkių įkvėpus arba joms patekus ant akių, vokų, burnos gleivinės, įvyksta alerginė reakcija, kuri sukelia sezoninį alerginį rinitą.
Lietuvoje šią alerginę ligą dažniausiai sukelia įvairių žolių, piktžolių, rečiau - medžių (beržo, alksnio, lazdyno) žiedadulkės, taip pat pelėsiai. Priklausomai nuo to, kokiems alergenams žmogus jautrus (tai yra kurį pavasario ar vasaros mėnesį ore atsiranda alergizuojančių žiedadulkių), pajuntami ligos požymiai: prasideda įkyri sloga, kamuoja čiaudulys, ima ašaroti akys, niežti nosį, gerklę, kartais net ausis. Gali pakilti kūno temperatūra, ligonis greičiau pavargsta, akys bijo šviesos, skauda galvą. Sunkesniais atvejais ima varginti sausas kosulys, cypia krūtinėje, trūksta oro. Kai oras saulėtas, ligonis jaučiasi prasčiau (žiedadulkės pakyla aukščiau), kai lynoja - geriau. Kai organizmui jautrus augalas nustoja žydėti, ligos požymiai pranyksta. Deja, tik iki kito pavasario, mat šienligė, kaip ir kitos alerginės ligos, kol kas nepagydoma. Tiesa, šiuo metu yra įvairių ir veiksmingų vaistų, kurie labai palengvina ligos eigą, kartais apskritai panaikina ligos požymius.
Kai sloga nepraeina ištisus metus, diagnozuojamas nuolatinis alerginis rinitas. Tokiais atvejais dažniausiai nustatoma, jog ligonis yra jautrus namų dulkių erkutėms. Šios rūšies rinito gydymas, pasak docentės, yra kur kas sudėtingesnis.
Apie dar vieną plačiai paplitusią alerginę ligą, bronchų astmą, rašėme pernai.
Profilaktika
Pasak docentės Jolantos Kudzytės, nustatyta, jog alerginės ligos yra tiesiogiai susijusios su nėščiosios gyvenimo būdu. Jei būdama nėščia moteris rūkė (ypatingai pirmosiomis nėštumo savaitėmis) ar tekdavo būti prirūkytose patalpose, beveik nėra abejonių, kad gimęs kūdikis bus alergiškas, o paaugęs susirgs kuria nors lėtine plaučių liga. Kitas ne mažiau svarbus dalykas - kad nėščioji turėtų tinkamas darbo sąlygas, bent laikinai atsisakytų su cheminėmis medžiagomis susijusio darbo (pavyzdžiui, kirpėjos, dažytojos, gamybinės įmonės, kurioje naudojamos cheminės medžiagos, darbininkės, laborantės). Labai svarbu ir tai, kuo nėščioji maitinasi. Ne paslaptis, anot docentės J. Kudzytės, jog kai kurios nėščiosios pamėgsta tokius alergiją galinčius sukelti produktus kaip šokoladas, braškės, citrusiniai vaisiai, ir t. t., kurių valgo ne po truputį, o kilogramais!
Docentė visiems pataria atsisakyti ar bent apriboti ilgai negendančių maisto produktų vartojimą (mat į jų sudėtį įeina konservantai ir kitokios alerginius susirgimus sukeliančios cheminės medžiagos). Sergantieji alerginiu rinitu turėtų vengti medaus (jame yra žiedadulkių).
Bet kurią alerginę ligą gali sukelti per dideliais kiekiais ar visai be reikalo vartoti antibiotikai. Todėl docentė primena, jog antibiotikus galima vartoti (tiek patiems gerti, tiek duoti vaikams) tik paskyrus gydytojui, o ne savo nuožiūra.
Jei tyrimais nustatoma, kad alerginės ligos sukėlėjas - namų dulkių erkutė, būtina laikytis idealios švaros, be to, naudoti specialias pagalves, užuolaidas pakeisti žaliuzėmis, atsisakyti kilimų. Lovos patalynė turi būti dažnai skalbiama (ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje) ir vėdinama (namų dulkių erkutės žūva ir šaltyje).
Neretai alerginę ligą sukelia pelėsis. Tai, anot docentės, blokinių daugiabučių ir senų kaimo trobų problema. Kad pelėsis nesusidarytų, butą reikia dažnai vėdinti, patalpose palaikyti tam tikrą temperatūrą. Susidariusį pelėsį būtina kuo skubiau šalinti.
Na, o pagrindinis docentės patarimas visiems, kurie yra alergiški ar jau serga alerginėmis ligomis, - pasitikėkite gydytoju, tiksliai vartokite jo paskirtus vaistus, nes priešingu atveju ligos eiga gali baigtis sunkiomis komplikacijomis.
