Irena ZUBRICKIENĖ
Kalvarijoje (Marijampolės apskritis) į J. Grabausko darže iškastą vandens telkinį įkrito ir prigėrė Gintaras Rūtelionis (3 m.).
Keturis nuo pusketvirtų iki dešimties metų vaikus iki nelaimės auginę Danguolė ir Saulius Rūtelioniai gyvena daugiabučiame buvusiame bendrabutyje Aušros gatvėje. Darbo neturintys, išsiskyrę, tačiau tebebendraujantys tėvai verčiasi sunkiai. Danguolei priklausančiame bute už skolas išjungta elektra, tačiau, kaimynų teigimu, moteris vaikais rūpinosi. Jos jaunėlis Gintaras, nuolat sekiodavęs mamą, kur tik ji beeidavo, lepintas suaugusiųjų ir globotas vyresnių vaikų, buvo tapęs bendrabučio gyventojų numylėtiniu. Nelaimės dieną Danguolė jaunėlio priežiūrą buvo patikėjusi kitoms savo atžaloms.
Kaip Gintaras ir jo bendraamžis draugas Paulius dieną atsidūrė metalinio tinklo tvora aptvertame kaimyninio namo darže, daug kam taip ir liko neaišku. Sodybos šeimininkas Juozas Grabauskas, pats auginantis du mažamečius sūnus, sakė, kad dažnai matydavo prie savo namo susirinkusius vaikus, nuo gatvės mėtančius akmenukus ir grumstus į jo daržą. Čia pat telkšo maždaug dviejų metrų ilgio ir pusantro metro pločio bala vadinamas vandens telkinys. J. Grabauskas jį išsikasęs daržui laistyti. Anot paties, balos gylis - sulig vidutinio ūgio žmogaus aukščiu. Šeimininkas niekada nepagalvojo, kad jo iškasta bala kam nors kelia pavojų, nes sodybos teritorija aptverta mažiems vaikams sunkiai įveikiamo aukščio tvora. Tiesa, aplinkinių namų gyventojai, nuo vaikų darželio pusės vielinėje tvoroje aptiko keletą nedidelių skylių. Tas landas padarė tikrai ne pats šeimininkas, o greičiausiai niekuo rimtu neužsiėmę paaugliai.
Netoliese gyvenantis Romualdas Kuica apie nelaimę sužinojo, ko gero, pirmasis, tik va - labai kaltina dabar už tai žmogus save - nepatikėjo. Kaimynų Pauliukas jam, ėjusiam pro šalį, ramiu balsu pasakė: "Gintariukas nuskendo upėj". Vyras nesuprato vaiko - juk aplinkui jokios upės nėra, be to, mažiukas dėstė be jokio išgąsčio, neprašė pagalbos. Kai vėliau apie tai Paulius pasakė ir savo mamai, moteris sunerimo ir išbėgo į kiemą apžiūrėti. Kaip tik tuo metu Danguolė Rūtelionienė išėjo į lauką parsinešti skalbinių. Prie J. Grabausko tvoros vienas po kito jau traukė vaikai ir keli suaugusieji. Išgirdusi, kad vandenyje jos vaikas, Danguolė puolė per lanksčią vielos tvorą ir šoko į vandenį. Nors moteriai toje vietoje vandens buvo tik iki pusės, tačiau vaikui ten buvę per gilu. Motinos greitai sugriebtas ir ištrauktas Gintariukas gyvybės ženklų neberodė. Kol atvyko medikai, D. Rūtelionienė ir kitos moterys pačios bandė gaivinti berniuką, darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau veltui. Romualdas Kuica tebesisieloja: vaiką būtų ištraukęs gyvą, jeigu būtų supratęs Pauliuko užuominas ir nebūtų prarasta tiek daug laiko.
Bendrabučio gyventojai, užjausdami Rūtelionius, po nelaimės tarėsi, kuo gali padėti sunkiai materialiai besiverčiančiai šeimai. Žmonės prisiminė, kad tai ne pirma kraupi nelaimė jų bendrabutyje: prieš dešimt metų, tėvams įdėmiai žiūrint teleserialą, iš penktajame aukšte esančio balkono iškrito ir užsimušė dvejų metukų mažylis.
