Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Turbūt ne šiaip sau sakoma, kad įsimylėjėliai yra tarsi šiek tiek pamišę. Kai kurie - ir apakę bei apkurtę, pasiruošę bet kokiomis priemonėmis pateisinti savo pasirinkimą, jei artimiesiems pasirodytų, kad tasai pasirinkimas - neapgalvotas, gal net pražūtingas... Tai visų pirma pasakytina apie merginas, pernelyg greitai patikinčias gražiais žodžiais bei dar gražesniais pažadais ir be ilgų svarstymų apsisprendžiančias savo gyvenimą susieti su kaliniais... Kaip parodė žurnalistinis tyrimas, santuoka su kaliniu maždaug 90 procentų atvejų anksčiau ar vėliau baigiasi skyrybomis, po kurių moteriai dar ilgai tenka laižytis sunkiai gyjančias žaizdas...
Pasipiršo po savaitės
Uteniškę Valę su aštuoneriais metais jaunesniu tuometiniu Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos Nr. 1 nuteistuoju Audriumi P. supažindino kaimynas. Pastarasis buvo ką tik grįžęs iš "zonos" ir, matyt, turėjo buvusio "kolegos" užsakymą surasti geros širdies merginą ar moterį. "Geras vyras", - taip trumpai Ramūnas Valei apibūdino Audrių, ir ne per seniausiai išsiskyrusi moteris ėmė vis drąsiau svajoti apie naujos pažinties perspektyvas.
Pasak Valės, Audrius laiškus jai rašė kone kas savaitę. Kaip tuomet atrodė, nuoširdžiai gailėjosi padaręs klaidą - "įsivėlęs į vagystę" ir "sėdęs per draugus". Tikino daugiau niekada gyvenime nepadarysiąs ko nors panašaus. Jau antrajame laiške prisipažino Valę pamilęs ir užsiminė apie vestuves. Ir, žinoma, kiekviename laiške kvietė atvažiuoti į pasimatymą.
Valė gyvena iš 215 litų invalidumo pašalpos, tad ilgai kelionei iš Utenos į Pravieniškes įstengdavo susiruošti tik gavusi tą pašalpą. Mat nemažai kainuoja ne tik kelionė - draugui reikia nuvežti ir lauktuvių (ne daugiau kaip 20 kg maisto produktų), dar rūkalų (Audrius, pasak Valės, surūkydavo po 2-3 pakelius per dieną), kitokių buities reikmenų... Motina ir brolis, kaip toliau pasakojo Valė, į jos ir jos naujojo draugo ryšius iš pradžių žiūrėjo santūriai, tačiau laikui bėgant, matydami, kaip Valė dėl Audriaus stengiasi (pati sėdi nevalgiusi - kad tik Audriui sutaupytų), jos pasirinkimu ėmė abejoti. Valė dėl to net pyktelėjo - Audrius juk ištisai rašydavo mylįs, bučiuojąs, laukiąs nesulaukiąs sutuoktuvių dienos!
Žiedus parūpino jaunoji
Vestuvių dienos be galo laukė ir Valė. Naktį prieš kelionę į Pravieniškes dėl baisaus jaudulio moteris net nesudėjo bluosto! Neeilinei progai nusipirko gražų gėlėtą kostiumėlį, baltus batelius. Už 300 litų (Valė turėjo ir kuklių santaupų) sau ir savo būsimajam nupirko vestuvinius žiedus, prisikrovė daugiau nei įprastai vaišių, užsakė didelį proginį tortą.
Po sutuoktuvių ceremonijos jaunieji gavo ilgalaikį (2 parų) pasimatymą. Audrius pasipasakojo turįs motiną, brolį ir dvi seseris (tėvas jau miręs), tačiau su namiškiais artimų ryšių, girdi, nepalaikąs. Nors Utenoje Valė turėjo nuosavą gyvenamąjį plotą, po kelerių metų, kai išeis į laisvę, Audrius tikino ją išsivešiąs į Palangą - ten močiutė jam neva užrašiusi didelį namą. Taip, girdi, jis esąs pakankamai turtingas, bet kol tupįs už grotų, globoti ir rūpintis - žmonelės pareiga.
Tai žmonelė ir lėkė į Pravieniškes. Dukart per mėnesį. Tempė rūkytus lašinius ir dešras, konservus, Audriaus labai mėgstamus saldumynus, blokais rūkalus, pakais kavą, arbatą... Galiausiai Audrius paprašė, kad žmona jam atvežtų videomagnetofoną! Pritrūkusi invalidumo pašalpos, Valė, vyro patarimu, skolinosi pinigų iš giminaičių ar pažįstamų. Vyrui įtaisė ir "vidiaką", ir geresnių rūbų, ir apavo. Neskaičiavo, kiek visa tai kainuoja - gi vežė savam! Juolab kad Audrius nuolat tikino kalėjime turįs gerą darbą (gaminąs baldus, už vieną darbadienį gaunąs net po 250 litų) ir jau tuoj tuoj pradėsiąs Valei siųsti perlaidas...
Motina ir brolis apšvietė protą
Motina ir brolis negalėjo ilgiau tylėti - ir geruoju, ir piktuoju prašė Valę atsikvošėti, "švietė protą", jog Audrius tik naudojąsis Valės gerumu!
- Atvirai kalbant, vis dažniau ir man kildavo tokių minčių, - prisipažino Valė. - Būdavo, Audrius rašo labai laukiąs manęs atvažiuojant, o kai atvažiuoju - pilnus krepšius pasiima, dešimt minučių pakalbam ir bendravimas, galima sakyti, baigiasi. Aš sėdžiu kambaryje, o jis ištisai lekia "su reikalais". Tai į tualetą, tai neva su draugais reikia kažką neatidėliojant pasitarti. Tarsi nesusitiks su jais vėliau - gi kartu trinasi per dienų dienas! Praleidęs naktį, ankstų rytą Audrius šoka iš lovos ir - atia. Girdi, žmonele, nesitrukdyk ir tu, važiuok namo...
Trumpai tariant, Audrius, Valės supratimu, per pasimatymus elgdavosi tikrai ne kaip išsiilgęs, mylintis vyras...
Dar labiau Valė ėmė abejoti savo pasirinkimu, kai pasikalbėjo su Audriaus būrio viršininku. Pasirodo, Audrius už grotų atsidūrė, kaip buvo melavęs, ne "per draugus" ir ne "už vagystę", o už bandymą išžaginti merginą ir, nepasisekus to padaryti, mėginimą ją nužudyti! Paaiškėjo ir tai, kad Audrius negamina jokių baldų ir negauna jokio atlyginimo! Viršininkas neišlaikė nenusikvatojęs, kai Valė pasiteiravo, kiek tūkstančių yra jos vyro sąskaitoje.
Melagis, apgavikas, smurtautojas - ko galima iš tokio tikėtis ateityje?
Moteris tvirtai apsisprendė skirtis.
Naivi moteris tikėjosi po skyrybų atgauti bent auksinį vestuvinį žiedą, tačiau Audrius iš pradžių pareiškė jį "kažkur nukišęs", o vėliau prisipažino padovanojęs aplankyti atvažiavusiai seseriai. Girdi, jai žiedas buvęs "kaip tik".
Du mėnesiai laisvėje - ir vėl už grotų
Pernai lapkritį Audrius P., pritaikius amnestiją, iš "zonos" buvo paleistas anksčiau laiko. Iškart paskambino į Uteną. Sužinojęs, kad jo buvusi žmona - ligoninėje, pažadėjo atvažiuoti ją aplankyti, vylėsi, kad pavyks susitaikyti. Tačiau nei Utenoje, nei ligoninėje taip ir nepasirodė.
Laisve pasidžiaugęs vos du mėnesius, Audrius G. prisidirbo vėl: šių metų sausio 29-ąją Kretingos rajono Salantų miestelyje išprievartavo autobuso laukusią nepilnametę bei, pavartodamas smurtą, kėsinosi išžaginti pas motiną į svečius užsukusią gerokai vyresnę moterį. Po poros dienų Audrius buvo rastas ir sulaikytas Palangoje, pas seserį. Tą pačią dieną sužinojusi apie sūnaus nusikaltimus pasimirė jo motina...
- Aš taip ir maniau, kad jis ką nors baisaus iškrės, - tik iš korespondentės sužinojusi apie naujus buvusio vyro nusikaltimus, prisipažino Valė, darsyk pasidžiaugusi, kad protą atgavo "pačiu laiku".
Valė buvo jau seniai užmiršusi kartu su Audriumi praleistas valandėles, kai ne per seniausiai gavo laišką iš... kito kalinio! Šis rašė Valės adresą sužinojęs iš Audriaus, kuris buvusią "geros širdies" žmoną šiam sutikęs perleisti!
- Buvau kvailelė, šėriau Audrių - mano, kad ir jį šersiu, - tik tokias naujo pažįstamo užmačias sakė įžvelgusi Valė.
Ne, girdi, daugiau to nebus!
Buvo meilė netikra...
Nekaip susiklostė ir kitų korespondentės kalbintų už kalinių ištekėjusių moterų likimai. Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje už Vaido Ž. ištekėjusi jonaviškė Dalia su į laisvę sugrįžusiu vyru kartu pragyveno vos savaitę! Meilę pražudė smurtas, konfliktai. Po pirmojo žiauraus nesusipratimo Dalia vyrui atleido, pora susitaikė, tačiau santaika truko neilgai... Tapo aišku, kad gyvenimo nebus - Dalia pareiškė norą išsiskirti.
- Laiškai - gražūs, žodžiai - gražūs, bet tušti, - taip trumpai apie pirmuosius pažinties su buvusiu ilgamečiu "zonos" gyventoju mėnesius prisiminė ponia Dalia. - To skausmo, kokį prisiėjo išgyventi su Vaidu, vos tik jis išėjo į laisvę ir parodė savo tikrąjį veidą, nelinkėčiau nė vienai merginai ar moteriai...
Kaip šiuo metu gyvena kaunietė Sandra, sužinojome iš jos motinos. Pasirodo, prieš trejus metus kalėjime amžiną meilę savo išrinktajam Vitalijui J. prisiekusiai Sandrai iš šių vedybų telikęs vienintelis malonus prisiminimas - ketverių metukų sūnelis.
- Buvo jauna ir žiopla - tiek galiu pasakyti, - klaidingą dukters pasirinkimą atvirai įvertino Sandros motina. - Būdama šešiolikmetė, Sandra pasijuto esanti nėščia - nusikaltęs draugas, prieš sėsdamas į kalėjimą, pasistengė... Jaučiau, kad iš jųdviejų santuokos išeis šnipštas, bet sukandusi dantis tylėjau, kai iki ausų įsimylėjusi dukra sutiko už kalėjime atsidūrusio Vitalijaus tekėti, kai po vestuvių juo rūpinosi ne mažiau kaip sūneliu - už savo sutaupytus pinigėlius ir rengė, ir maitino.
Praėjus metams po vestuvių Sandros vyrą iš "zonos" paleido... Ne darbo jis, pasak buvusios uošvės, ieškojosi, o svaigalų. Na, o kai dar ir žmoną pradėjo be jokio gailesčio lupti - ką, girdi, beliko daryti, jei ne išsiskirti?
Po skyrybų Sandra su buvusiu vyru nebendrauja, neaplanko jis ir savo sūnaus.
Nuo tol žodis "kalinys", pasak Sandros motinos, tiek jai, tiek jos dukrai skamba lyg keiksmažodis.
Nepasisekė ir Raseinių rajono gyventojai Onai B., kuklioje pataisos darbų kolonijos salytėje žiedus sumainiusiai su Konstantinu M. Ryšius su vyru moteris nutraukė dar šiam neišėjus į laisvę. Pasak Viduklės seniūnijos Globos ir rūpybos skyriaus inspektorės Gerdos Visockienės, tuo nė kiek nereikėtų stebėtis - argi buvo galima tikėtis kitaip? Juk Ona tekėjo už ne vienąkart teisto kalinio!
Kalinio meile dar nenusivylusi Kauno rajono gyventoja Rosita. Pataisos darbų kolonijoje bausmę atliekantį vyrą jau ketveri metai lankanti moteris prisipažino labai jo išsiilgusi - ką ten tie laiškai ir pasimatymai... Vidmantas turi grįžti po dviejų mėnesių. Apsistos pas žmoną (vyriškis neturi nei tėvo, nei motinos), būtinai susiras darbą. Vyrui esant šalia bus lengviau ir Rositai, kuri viena augina du vaikelius - trejų metukų Edgarą ir vienerių Gabrielę. Beje, dukrytės tėtis dar nėsyk nematęs...
- Kol kas su vyru nėkart nebuvome susipykę, nebuvo kilę kitokių problemų, - korespondentę patikino Rosita, nepraleidžianti nė vieno trumpalaikio ar ilgalaikio pasimatymo. - Tikiuosi, jog ir ateityje gerai sutarsime, laimingai gyvensime.
Duok Dieve, kad šios moters lūkesčiai išsipildytų...
Šeimas turį kaliniai - padoresni
Kiekvienoje šalies įkalinimo įstaigoje kasmet susituokia po kelias dešimtis bausmes atliekančių nuteistųjų. Kai "zona" papilnėja - padaugėja ir vestuvių. Ir atvirkščiai. Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje pernai sutuoktuves "atšoko" 7, užpernai - 4, 1999-aisiais - 8 poros. Šiemet padavusiųjų pareiškimus tuoktis kalinių dar neatsirado nė vieno.
Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos darbuotojai pastebėjo, jog šeimą norinčių sukurti kalinių skaičius kasmet mąžta.
- Gal neatsiranda jaunamarčių? - pusiau rimtai, pusiau juokais suabejojo kolonijos pareigūnė, pripažinusi, jog kažkelintą kartą už grotų patekusiems nuteistiesiems susirasti tuoktis sutinkančią draugę nėra labai lengva.
Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos Nr. 1 direktorius P. Kiušas informavo, jog vestuvės jų kolonijoje rengiamos kas ketvirtį. Kiek porų sutuokiama? Įvairiai. Dvi, trys, penkios, šešios. Pernai, pavyzdžiui, tuoktis pareiškimus buvo parašę 20 nuteistųjų, tačiau susituokė tik 17. Trys jaunamartės persigalvojo. Ar persigalvoja vyrai?
- Tokio dalyko dar neteko girdėti, - šyptelėjo direktorius.
Magėjo sužinoti, ar labai iškilmingos būna vestuvės "zonoje". Pasak P. Kiušo, viskas priklauso nuo jaunosios piniginės storio. Pasitaiko ir labai kuklių suėjimų, ir labai iškilmingų puotų. Kartais nuotakos atvyksta pasipuošusios prabangiomis sukniomis, lydimos švytinčios palydos ir kunigo. Bet pakelti šampano taures draudžia įstatymai.
Koks skirtumas - turi šeimą nuteistasis ar yra viengungis? Pasak kalbintų šalies įkalinimo įstaigų vadovų, vedę ar oficialias sugyventines turį nuteistieji yra ramesni, geriau elgiasi (jei bus priešingai - nutols ilgalaikis pasimatymas), turi užsiėmimą: žmonoms ar draugėms rašo laiškus, laukia atsakymų, kalbasi telefonu, bendrauja per trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus. Kita vertus, žino, jog jais kažkas rūpinasi, jog yra laukiami, jog paleisti į laisvę turės kur apsistoti.
O ar vestuvėms besiruošiančiai merginai yra galimybė apie savo būsimą vyrą gauti visą norimą informaciją? Pasirodo, rašydami pareiškimus tuoktis įsimylėjėliai užpildo anketą, kurioje atsispindi visa nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. Jei to dar mažai - bet kuriuo klausimu informaciją suteiks būrio viršininkas. Vadinasi, viską galima išsiaiškinti - ir už ką mylimasis atlieka bausmę, ir kiek kartų buvęs teistas, ir koks yra jo elgesys, charakteris, kokie santykiai su artimaisiais ir t. t.
- Tik nereikėtų manyti, kad visi patekusieji už grotų - blogi, - atkreipė dėmesį Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos direktorius P. Kiušas, taip ir išsisukęs nuo atsakymo į klausimą, ar nebandytų perkalbėti dukters, jei ši vieną gražią dieną pasisakytų pamilusi kalinį ir ištarusi jam "taip"...