Buvusi Lukiškių kalėjimo pareigūnė Gražina Damkauskienė pateikė teismui savąją populiaraus gynybos metodo versiją - kaip jiedu su kalėjimo direktoriaus pavaduotoju Sviatoslavu Bojarinu tapo Specialiųjų tyrimų tarnybos provokacijų ir šantažo auka.
Kaip praneša ELTA, Vilniaus apygardos teismas grįžo prie buvusių pareigūnų kyšio istorijos po beveik trijų mėnesių pertraukos. Mat 2000 metų gruodžio 5 dieną G. Damkauskienei buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.
Tik gavus ir paskelbus jos išvadas, byla nagrinėjama toliau. Medikai nustatė, jog G. Damkauskienė nesirgo jokia psichikos liga. Tai, kad bylos tyrimo metu ji išgyveno trumpalaikes depresijas, netrukdo teisiamajai suprasti savo veiksmus ir stoti prieš teismą, pabrėžė ekspertai.
Buvęs Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojas pulkininkas leitenantas S. Bojarinas ir jo pavaldinė majorė G. Damkauskienė kaltinami tuo, kad 1999 - 2000 metais per tris kartus paėmė iš suinteresuoto asmens 50 tūkst. litų kyšį, o G. Damkauskienė, dar ir neteisėtai laikė etilo alkoholio.
Prieš buvusius aukšto rango karininkus liudijo buvusi teisiamoji Liusė Škurenko, kuri kaltinta organizavusi žmogžudystę, bei jos sūnus Arvydas Petinis, kyšiais stengęsis išgelbėti motiną nuo bausmės, o vėliau sutikęs bendradarbiauti su STT.
Per parengtinį tardymą iš dalies pripažinusi savo kaltę, teisme G. Damkauskienė aiškino buvusi įkyriai persekiojama A. Petinio ir jo motinos L. Škurenko, iš kurių neprašiusi jokių pinigų ir nežadėjusi jokių neteisėtų paslaugų. Anot G. Damkauskienės, jiedu su S. Bojarinu patyrė daug šantažo, grasinimų, todėl stengdamiesi išsaugoti tarnybą iki 2000 metų rugsėjo 1-osios, kai ketino išeiti į pensiją, retkarčiais susitikinėdavo su L. Škurenko ir jos sūnumi A. Petiniu.
G. Damkauskienė sakėsi po sulaikymo davusi klaidingus parodymus todėl, kad STT pareigūnai labai grubiai elgėsi, "tiesiog mušė", vertė pasirašyti S. Bojarinui nepalankius parodymų protokolus, mainais žadėdami paleisti iš areštinės.
- Man buvo tas pat, ką pasirašyti, kad tik nenuvežtų į kalėjimą, kuriame ir prižiūrėtojai, ir kaliniai manęs nekenčia ir tikrai būtų privertę nusižudyti, - aiškino G. Damkauskienė.
Anot teisiamosios, 2000-ųjų balandį per kratą jos bute aptikti spirito buteliai priklauso visai ne jai, bet pažįstamai iš Vilkaviškio Vilijai Stankevičienei, kuri turėjo pilstuko fabrikėlį. Spiritą ir etiketes G. Damkauskienė teigė netyčia radusi rūsyje, kur V. Stankevičienė kartais palikdavo pasaugoti atvežtas parduoti padangas. Dalį alkoholio moteris teigė panaudojusi langams valyti, todėl laikiusi jį šaldytuve.
