Daiva NORKIENĖ
Praėjusį savaitgalį Vilniuje įvyko tarptautinė parapsichologų, magų ir burtininkų konferencija, kurioje "Kranklio" korespondentės vos neištiko infarktas. Mat net trys skirtingi šaltiniai išaiškino, kaip pagrindinės žurnalisto darbo priemonės - kompiuteris ir mobilusis telefonas - kenkia aurai. Dar vienas asmuo vos neįtikino už 120 dolerių nusipirkti "piktų jėgų poveikį panaikinantį" neutralizatorių, kadangi žurnalistų auros griaunamos kasdien. O ypač - lankantis tokiuose renginiuose kaip ši konferencija ("čia visur pilna magų, burtininkų ir ekstrasensų")...
Konferencijos darbotvarkė buvo įtempta: ištisas dešimt valandų "savi" ir net kelias užsienio šalis atstovaujantys burtininkai, magai ir ekstrasensai skaitė paskaitas apie mus supančio pasaulio suvokimą. Paskaitos, ko gero, buvo skirtos kur kas labiau dvasiškai išprususioms būtybėms nei "Kranklio" korespondentė. Mat per dešimtį valandų ši taip ir nesuvokė, kaip (ir kodėl?) įmanoma į vieną vietą surinkti šitiek skirtingos pasaulėžiūros, priešingą mokymą skleidžiančių lektorių. Ir kodėl lektrorius iš Sankt Peterburgo visą pusvalandį dėsto "Lietuvos ateities prognozę" (kur jūs, Laurinkaus vyrai?!), ir ką tokiame specifiniame renginyje veikė žmonės, save tituoluojantys akademikais, mokslo daktarais, gydytojais (vienas, pasirodo, dėstė "magijos technologiją")?
Kadangi (para)tiesos nesuvokusi korespondentė nutarė paskaitose nebesėdėti, o jau verčiau žmonėtis (tai yra kranklėtis) ezoterinių prekių mugėje, daugiausia įspūdžių pateiksime būtent iš jos.
O mugė buvo iš tikrųjų gausi, dažnos prekės paskirtis suprantama ir paprastiems mirtingiesiems: vaško žvakės, mineralai bei papuošalai iš jų, daugybė literatūros, visai meniškų (nors vargu ar veiksmingų) pakabukų - amuletų, maisto papildų, "šimto žolių mišinių" sveikatai. Kai kurių prekių paklausa išaugdavo iškart po atitinkamų paskaitų. Jeigu, pavyzdžiui, nelabai kas suprato, kodėl turėtų pirkti ant paprasto popieriaus atspausdintas nedidukes "Lazeira" vadinamo paveikslo reprodukcijas (po dešimt litų kiekvieną), tai po latvio lektoriaus paskaitos susidomėjimas jomis labai išaugo. Mat užsienietis liaudžiai išaiškino, jog "Lazeiroje" vaizduojama ne šiaip sau abstrakcija, o pasaulio kūrimasis. Ir tapė šį paveikslą ne bet koks, o užhipnotizuotas dailininkas.
Tyrimėlis
Iš visų mugės dalyvių - pardavėjų solidžiausiai atrodė kompiuterine technika "apsiginklavę" aurų diagnozuotojai. Į kurį besikreipsi - tyrimas kainuos penkiasdešimt litų. Užtat sužinosi, kokios būklės tavo aura, kaip "laikosi" pagrindiniai energiniai tavo centrai - čakros, o štai Eglė Petrikaitė - Legienė tvirtino, kad savo kompiuteriu gali nustatyti, su kokiais orgqnais netolimoje ateityje gali turėti problemų. "Kranklio" korespondentė (iki tyrimo) beveik šimtu procentų buvo tikra, jog auros diagnoztika yra ne kas kita, kaip aukšto lygio - kompiuterizuotas - akių dūmimas. Ir kad išsityrus pas skirtingus asmenis, ir auros vaizdelis bus visiškai skirtingas. Tačiau labai klydome. Pirmiausia dėl energinio savo apvalkalo diagnostikos kreipėmės į UAB "Linkiu sėkmės".
Visa, ką žurnalistė prisimena iš šio tyrimo, kad jos aura yra "be karūnos". Tai yra, visas kūnas gaubiamas auros, o viršugalvis - ne. Ir dar - kad už "kalbos dovaną" atsakingas energinis centras yra išsemtas. Ir dar - kad "kažkas su energiniu širdies maitinimu"... Būdama absoliučiai tikra dėl būsimų visiškai skirtingų tyrimo rezultatų, žurnalistė nukulniavo į kitą salės galą - pas Eglę Petrikaitę - Legienę. Ir še tau! Nei Eglė skambinosi su "Linkiu sėkmės" atstovais, nei tarėsi, o Eglės kompiuteris rodė beveik tą patį! Žurnalistės aura - be karūnos, energetiniame lygmenyje "kažkas širdžiai". Ponia Eglė, beje, ne tik diagnozavo, bet ir išaiškino "auros gedimo" priežastis. "Galva be karūnos" - dėl darbo kompiuteriu ir kalbėjimo mobiliakais. Širdis? "Tai todėl, kad aplink mato daug skausmo". Tiek daug, kad neįmanoma "visų mylėti, užjausti, paguosti".
Eglė Petrikaitė - Legienė, save tituluojanti ir Grand Meistre Reiki (tai tokia gydymo kosmine energija sistema), paprasčiausiai pasiūlė lankyti jos paskaitas ir išmokti "imti energijos iš kosmoso". Tada "viskam užteks". O kol žurnalistė abejojo, ar įmanoma taip tiesiog iš dangaus pasikrauti, Grand Meistrė pasiūlė išmėginti.
Taigi sėdi žurnalistė salėje ant kėdės. Užsimerkusi, atsipalaidavusi. Grand Meistrė Eglė vedžioja delnais aplink galvą, širdį, paspaudžia sprandą. Vėl vedžioja delnais. Po kelių ar keliolikos minučių (laiko pojūtis, beje, visiškai išgaravo) kūną apima maloni šiluma, o vidus - nuo galvos iki pirštų galiukų - tiesiog tvinksi, pildydamasis kosmine energija. "Aš nieko neįdedu savo, aš - ne bioenergetikė. Aš - tik laidininkė, perduodanti tau kosmoso energiją... Tavo organizmas pasiima visa, ko jam reikia"... - maloniai prie pat ausies šnabžda Reiki energijos Meistrė.
Rezultatas - stulbinantis. Nežinia, ar tai dėl kosminės energijos pertekliaus, ar dėl kokių nors magijos kerų (nuo kurių apsisaugoti taip ir nenusipirkome neutralizatoriaus), po konferencijos grįžtant namo, norėjosi dainuoti. O gal dar kažko? Tarkime, paskraidyti... Jau vijosi mintys, kaip sutiks tokią netikėtai energingą žurnalistę vyras. Bet, laimė, "išsikrauti" pavyko sukant į kiemą - automobiliu išvertėme metalinį būsimos tvoros stulpą. Verčiau jau įprastas šeimos galvos bambėjimas, kad "moterys - ne vairuotojos", negu nuostaba, kad "kažin kas apsėdo"... Net jei tai būtų ir pati aukščiausia - kosminė energija.
