Albertas ONIŪNAS
Praėjusio pirmadienio vakarą lėktuvu į Vilniaus oro uostą atskrido AB "Klaipėdos transporto laivynas" refrižeratoriaus "Eridanas" įgula. Liepos 17-ąją šis Lietuvos laivas užplaukė ant seklumos Magelano sąsiauryje, esančiame Pietų Amerikoje, Čilės teritoriniuose vandenyse. Namo į uostamiestį sugrįžo dvidešimt įgulos narių. Čilėje liko laivo kapitonas Nikolajus Ageičikas ir vyriausiasis mechanikas Aleksandras Polianinas - jie gerai pažįsta laivą ir bus reikalingi nutempiant jį nuo seklumos.
Galutinis sprendimas - kapitono
Transportinis refrižeratorius "Eridanas" buvo vienas geriausių įmonės laivų. Visai neseniai jis buvo kapitališkai suremontuotas Klaipėdoje. Šio laivo ilgis - 132 metrai, jis priskiriamas prie vidutinio dydžio transportinių laivų. "Eridanas" plaukė iš Afrikoje esančio Ganos uosto į Čilės San Vinsentės uostą paimti šaldytos žuvies krovinio. Magelano sąsiauryje, kuris jungia Ramųjį ir Atlanto vandenynus, ir atsitiko nelaimė. Čia plaukiant yra būtina naudotis locmano paslaugomis. Kaip sako Saugios laivybos administracijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Sigitas Šileris, apskritai locmanas laive yra reikalingas tam, kad laivo kapitonui, nežinančiam vietinio uosto ar sąsiaurio plaukiojimo ypatumų, patartų, kaip elgtis, kaip valdyti laivą. Kapitonas turi jūrlapius, tačiau gali nežinoti, kad toje vietoje ilgą laiką pūtė stiprūs vienos krypties vėjai ir dėl to susiformavo galingos srovės. Arba, kad vakar netoliese paskendo laivas ir jo žūties vieta dar jokiuose jūrlapiuose neminima. Locmanai laivo nevaldo, galutinį sprendimą visada priima kapitonas. Pasaulyje yra tik trys vietos, kur locmanai perima laivo valdymą ir net savus vairininkus atsiveda. Tai Kylio, Sueco ir Panamos kanalai. Kitur locmanai tik pataria kapitonui.
Jūrą užteršė gelbėtojai?
Čilėje locmanais dirba buvę arba esami kariškiai. Plaukiant Magelano sąsiauriu, locmanų paslaugomis kapitonams yra būtina naudotis. "Eridano" kapitonas taip ir padarė. Buvo jau tamsu, plaukiant teko atlikti tris sudėtingus posūkius. Locmanas prikišo nosį prie radaro ekrano ir kapitonas per jo pakaušį nieko nebematė. Aplink nesimatė jokių šviesų, ženklinančių farvaterį. Vienas posūkis, patariant locmanui, buvo padarytas pavėluotai. "Eridanas" užplaukė ant seklumos. Toje vietoje yra povandeniniai akmenys, pereinantys į antvandeninius, nedidelės uolos, apaugusios įvairiomis kriauklėmis. Šios kriauklės pasitarnavo tarsi guoliai, kuriais laivas lengvai užslydo ant uolos ir tarsi "pakibo". Buvo pažeisti antrasis ir trečiasis krovinių triumai, į juos plūdo vanduo. Kapitonas įsakė įgulai palikti laivą ir visi susėdo į valtį. Prieš tai apie avariją buvo pranešta gelbėjimo tarnyboms krante. Valtyje Lietuvos jūreiviams teko praleisti tik apie dvi valandas - praplaukiantis žvejų laivas pastebėjo valtį ir "Eridano" įgulą paėmė. Netrukus į avariją patyrusį laivą atvyko gelbėtojai. Kadangi vanduo plūdo ne tik į du pažeistus krovininius triumus, bet liejo ir mašinų skyrių, gelbėtojai, baimindamiesi, kad laivas nelūžtų pusiau, pumpavo tą naftos produktais užterštą vandenį laukan. AB "Klaipėdos transporto laivynas" viceprezidentas Steponas Ranonis teigė girdėjęs apie Čilės gelbėtojų aukštą profesinį pasirengimą, tačiau jų veiksmais "Eridano" atveju nėra labai patenkintas. Mat šios šalies valdžia reikalauja baudų už jūros užteršimą naftos produktais. Laive yra apie 700 tonų įvairių naftos produktų, tačiau kol kas jie į jūrą neteka.
Laivą - į metalo laužą
Pasak S. Ranonio, santykiai tarp laivo kapitono ir locmano yra labai subtilūs. Teoriškai vadovauti turi pirmasis, o antrasis - tik patarinėti. Tačiau praktiškai locmanai dažnai veržiasi valdyti laivą, būna itin emocionalūs. Jei tokiam locmanui atrodo, kad kapitonas jo neklauso, būna pasiruošęs siųsti jį po velnių ir eiti lauk iš to laivo. Savo ruožtu kapitonas turi teisę prašyti pakeisti locmaną, jei šis netinkamai elgiasi. Tačiau tai daroma labai retai. "Eridano" atveju locmano klaida yra akivaizdi, tačiau jie finansine prasme nėra atsakingi - tik kapitonas. S. Ranonis mano, kad galbūt šis atvejis taps precedentu. Bendrovės draudikai žino atvejį, kai dėl locmanų kaltės susidūrė du laivai. Dabar intensyviai ieškoma galimybės teisti locmaną, tačiau kuo tai baigsis, dar neaišku. Jau apskaičiuota, kad "Eridaną" nutraukti nuo seklumos, nepaisant itin optimistiškų vietinių gelbėtojų prognozių, o po to suremontuoti kainuos penktadaliu brangiau nei kainuoja pats laivas, todėl bendrovė laivo atsisakė. Dabar jau draudikai galvos, ką su juo daryti. Čilės valdžia pareikalavo per 45 paras pašalinti laivą nuo seklumos. Bet kokiu būdu - kad ir supjausčius į gabalus, kaip metalo laužą. Baiminamasi, kad laivas gali paleisti didžiulę naftos produktų dėmę, o netoliese yra ne vienas gamtos nacionalinis parkas.
Nors draudikai ir kompensuos uostamiesčio įmonei prarasto laivo vertę, finansinių nuostolių vis tiek bus - toliau draudžiant laivus įmokos padidės. Tačiau S. Ranonis nemano, kad dėl avarijos kaip nors reikėtų bausti kapitoną. Nebent drausmine prasme - įrašant papeikimą. Tačiau vargu ar ir tai yra tikslinga.
Laivai į Klaipėdą negrįžta
Šiaip jau bendrovės laivai prie Čilės pakrančių būna retai. Pastaruoju metu itin stipriai jaučiama stambių pasaulinių krovinius jūra gabenančių kompanijų konkurencija, todėl lietuviams nėra lengva rasti darbo. Ne iš gero gyvenimo tuščias "Eridanas" plaukė iš Gvinėjos į Čilę - kitą žemyną. Beje, Čilėje buvo numatyta pakeisti laivo įgulą. Paprastai įgula skrenda iki uostamiesčio, kuriame laivas tuo metu yra, lėktuvu. Jūreivių reisai trunka po 6-7 mėnesius.
Nors ir brangiai atsieina skraidinti įgulas į tolimiausius pasaulio kampelius, tai nepalyginamai pigiau nei plukdyti namo visą laivą. Stengiamasi įgulas keisti, kai laivas yra kuo arčiau Lietuvos - Kaliningrado, Talino, Sankt Peterburgo uostuose. Patys laivai į Klaipėdą nesugrįžta po kelerius metus. Vienas bendrovės laivas iš viso nėra buvęs Lietuvoje - užsienyje nupirktas, ten ir plaukioja.Kito nematyti jau septyneri metai. Taip yra todėl, kad į Lietuvą krovinių yra, o iš Lietuvos - ne. Lietuvos gamintojai neturi pasiūlyti kelių tūkstančių tonų svorio produkcijos. Kelių tonų sviesto laivu juk neveši. Pigiau nei rinkos kaina vežti lietuviškos produkcijos bendrovė irgi negali, nes iš valstybės jokių lengvatų vežėjams nėra numatyta.
Piratams patariama nesipriešinti
Įvykis su "Eridanu" - ketvirta nelaimė "Klaipėdos transporto laivyne". 1997 - 1998 metais dukart bendrovės laivus prie Afrikos krantų buvo užpuolę piratai. Nigerijoje laivą "Vega" bandė šturmuoti kažkokie valkataujantys kariškiai su kateriu, apšaudė, reikalavo, kad laivas sustotų. Tačiau kapitonas Pavelas Slavianskovas nestojo, gelbėdamas vietinį locmaną. Kažkodėl tiems kariškiams reikėjo būtent locmano galvos. Laivas buvo apšaudytas, o kapitonas - sužeistas, tačiau rimtesnių pasekmių išvengta. Kitą laivą - "Orioną" - panaši gauja sustabdė ir apiplėšė grasindama granatsvaidžiu. S. Ranonis teigia, kad visos įgulos yra beginklės, net kapitonas neturi ginklo, nes reikėtų atlikti daugybę formalumų įplaukiant į kiekvieną uostą. Be to, jei teoriškai įgulą ir įmanoma būtų apginkluoti, plėšikai visada turės pranašesnių ir galingesnių ginklų. Todėl geriausia yra nesipriešinti ir turėti nedidelę pinigų sumą, kuri patenkintų nusikaltėlius. Visai nieko neturėti irgi pavojinga. Todėl laivuose paprastai įgulai išmokama tik dalis uždarbio smulkioms išlaidoms, kad nebūtų pavojaus pinigų netekti. Pavojingiausios vietos piratų atžvilgiu yra ties pietine Afrika ir Singapūro sąsiauris.
Trečioji nelaimė laivyne - "Linkuva" žūtis su visa 18 žmonių įgula pernai. "Akistata" šią tragediją išsamiai aprašė ir išnagrinėjo priežastis. Šiuo metu su jūreivių našlėmis jau yra visiškai atsiskaityta. Žuvusio "Linkuvos" kapitono Anatolijaus Bobrovo sūnus Michailas yra "Eridano" įguloje, jis parskrido į Vilnių su kitais kolegomis.
"Žmogiškasis faktorius"
Neseniai įkurta saugios laivybos administracija prie Susisiekimo ministerijos. Anksčiau panaši įstaiga buvo uosto kapitono žinioje, tačiau dabar nuspręsta, kad ši kontora gali būti pavaldi tik tiesiogiai ministerijai. Administracijos direktorius Sigitas Šileris sako, kad jų funkcijos yra tikrinti laivus, plaukiojančius su Lietuvos vėliava, kad ir kur jie būtų, o kitų šalių laivus - tik Klaipėdos uoste. Administracijos inspektoriai galės patikrinti Lietuvos laivą bet kuriame uoste. Tai nėra toks romantiškas ar viliojantis darbas, kaip gali pasirodyti. Pavyzdžiui, Nuadibu uoste gali visą savaitę nebūti geriamo vandens. Tai laikoma normaliu reiškiniu. Inspektorius turi teisę sulaikyti laivą dviem paroms, jei, pavyzdžiui jo mašinų skyrius yra pernelyg purvinas ir apleistas. Pasak S. Šilerio, bus atliktas tyrimas ir dėl "Eridano", kai tik bus gauti dokumentai. Tačiau jau dabar aišku, kad kaltas yra "žmogiškasis faktorius", dėl kurio apskritai įvyksta 80 procentų nelaimių ore, sausumoje ir vandenyje. S. Šileris neįžvelgia didelės problemos kapitonų ir locmanų santykiuose. Galbūt locmanas ir turėtų dalintis atsakomybe su kapitonu, tačiau jūrinė praktika yra tokia, kokia yra. Be to, locmanų veikla yra apdrausta, todėl bet kokio įvykio nuostolių atlyginimas yra tik dviejų draudimo kompanijų susitarimo reikalas.
Piratų užpuolimai - ne Saugios laivybos administracijos dėmesio objektas. Tačiau kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare, tokie įvykiai, kaip nutiko mūsų laivui "Rytas", kai jį užgrobė Pusiaujo Gvinėjos kariškiai ir pagrobė dalį krovinio, taps negalimi. Afrikos banditai nedrįs plėšti laivo su ES šalies vėliava. Narystė ES Lietuvai bus naudinga ir tuo, kad mūsų laivas galės pervežti krovinį iš vieno Graikijos uosto į kitą, kas dabar praktiškai neįmanoma - jų rinka uždara. Tačiau bus įvesti apribojimai - kiek Lietuva galės turėti transportinių laivų. Jei jų bus perdaug, bus pareikalauta laivų skaičių sumažinti.
