Dauguma Lietuvos studentų mokosi dėl poreikio įgyti aukštąjį išsilavinimą, vertina diplomą kaip raktą į geresnį darbą, tačiau mano, kad universitetai nesuteikia pakankamų praktinių žinių ir jų taikymo įgūdžių.
Šios išvados pateikiamos ketvirtadienį Vilniuje atsidariusioje tarptautinėje specializuotoje parodoje "Studijos 2004" pristatytame Lietuvos universitetų studentų ir absolventų sociologiniame tyrime, kurį inicijavo Lietuvos studentų atstovybių sąjunga.
Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančiųjų pasirengimą konkuruoti darbo rinkoje bei aukštosiose mokyklose įgytas žinias taikyti praktikoje.
Tyrimo metu bandyta analizuoti studentų motyvus, lemiančius jų apsisprendimą studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, pasidomėti, kaip jie patys vertina studijų metu įgytas žinias, įgūdžius bei studijų rezultatu laikomą aukštojo mokslo diplomą.
32 proc. apklaustų studentų teigė studijuojantys dėl poreikio įgyti aukštąjį išsilavinimą, 17 proc. studijuoja dėl žinių, likusieji studijas dažniau linkę sieti su gero, įdomaus, gerai apmokamo darbo perspektyva.
Dirbantys studentai dažniau linkę akcentuoti būsimą sėkmingą karjerą, nedirbantys dažniau prisipažino studijuojantys dėl žinių.
Daugiau nei pusė respondentų diplomą vertina kaip raktą į geresnį darbą, ketvirtadalis pirmiausia akcentuoja socialinį statusą, kurį suteikia universiteto diplomas.
41 proc. apklaustųjų gavę diplomą planuoja pradėti ar tęsti darbinę karjerą, 17 proc. apklaustųjų planuoja tęsti studijas. 20 proc. nurodė norintys laikinai išvykti padirbėti į užsienį, dar 7 proc. pasiryžę nuolatinei emigracijai.
Patirtis, komunikabilumas, darbštumas ir praktinės žinios tyrimo dalyvių buvo įvardintos kaip savybės, reikalingos norint konkuruoti darbo rinkoje ir daryti sėkmingą karjerą.
Tuo tarpu norint gauti gerą darbą, studentų vertinimu, svarbiausia yra kompetencija bei pažintys. Jau dirbantys studentai žymiai dažniau akcentuoja kompetenciją, nedirbantys - pažintis ir ryšius. Didesnes pajamas gaunantis akademinis jaunimas labiau nei kiti vertina apsukrumą.
Daugiausia studentų mano, kad studijų programos pakankamai dėmesio skiria teoriniams dalykams ir per mažai praktiniams.
Vertindami studijų ir darbo rinkos poreikių sąlyginį santykį, studentai daugiausiai priekaištų turi universitetų vadovybėms, formuojančioms studentų priėmimo srautus, ir mano, jog patys studentai pakankamai gerai įsisavina studijų programą.
Daugiau nei pusė studentų negalėjo pasakyti, kodėl yra nepakankamai atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius bei jos keliamus reikalavimus, atsakiusieji dažniau minėjo per didelį priimamų studentų skaičių, studijų programų neatitikimą arba tiesiog universitetų norą gauti daugiau pajamų, nesirūpinant, ar studijas baigę studentai sugebės rasti darbo.
Dauguma studentų yra patenkinti studijuojama sritimi ir norėtų, kad jų darbas būtų artimas specialybei: 37 proc. norėtų dirbti tik pagal specialybę, dar 41 proc. apklaustųjų norėtų, kad jų darbas būtų bent kiek susijęs su pasirinkta specialybe. 21 proc. linkę manyti, kad aukštoji mokykla suteikia išsilavinimą, o dirbti galima ir ne pagal specialybę.
"Lojaliausias" nuostatas savo pasirinktai specialybei išsakė šiuo metu dirbantys, didžiausias pajamas turintys, meno srities atstovai. Mažiausiai prie studijuojamos profesijos "prisirišę" socialinių ir humanitarinių mokslų studentai.
Svarbiausi dalykai darbe, studentų vertinimu, yra geras atlyginimas (33 proc.), įdomus darbas (23 proc.), karjeros galimybės (21 proc.). Gerą atlyginimą dažniau akcentuoja šiuo metu nedirbantys, susituokę, didesnes pajamas gaunantys, humanitarinių ir socialinių profesijų atstovai. Įdomus darbas svarbesnis jau dirbantiems studentams, vaikinams, meno ir biomedicinos mokslų atstovams.
Tik baigę studijas "į rankas" studentai tikisi uždirbti vidutiniškai 1070 litų. Didesnio atlyginimo tikisi vaikinai, šiuo metu dirbantys ir didesnes pajamas gaunantys, fizinių ir technologijos mokslų atstovai.
Savo karjeros perspektyvas 59 proc. studentų vertina greičiau optimistiškai, 12 proc. - optimistiškai. Geriau savo karjeros perspektyvas vertina šiuo metu jau dirbantys, nesusituokę, didesnes pajamas gaunantys, technologinių mokslų studentai, vaikinai.
Karjeros aktualumą savo gyvenime, dešimtbalėje vertinimo sistemoje, studentai vertino 8.
Šiuo metu universitetuose studijuojantys asmenys linkę labiau sureikšminti universiteto diplomo svarbą norint gauti geresnį darbą, o prieš kelerius metus universitetus baigę jų kolegos diplomo reikšmę gero darbo paieškoje vertina santūriau, dažniau nei dabartiniai studentai akcentuodami simbolinę diplomo, kaip žmogaus išsilavinimo liudijimo, reikšmę.
Labai skiriasi dabartinių bei buvusių studentų suvokimas, kas lemia žmogaus galimybes gauti gerą darbą. Studentai dažniau mano, jog tai žinios ir įgūdžiai, absolventai dažniau mini pažintis ir ryšius.
Šiandieniniai studentai linkę akcentuoti patirtį bei komunikabilumą, jauni specialistai svarbiausia savybe nurodo profesionalumą.
Vertindami tyrimo autorių pateiktas savybes, reikalingas konkuruoti darbo rinkoje, studentai ir absolventai iš esmės sutarė: prioritetas teikiamas darbo patirčiai, užsienio kalbų mokėjimui, pasiryžimui siekti tikslo.Tiek buvę, tiek dabartiniai studentai sutaria - jiems, kaip būsimiems specialistams, universitetai nesuteikė arba nepakankamai suteikė praktinių žinių ir jų taikymo įgūdžių. Tai ypač akcentuoja dabar studijuojantys.
Priežastis, kodėl studentai studijų metais negauna jiems reikalingų žinių ir įgūdžių, dabartiniai studentai dažniau aiškino pasenusiomis mokymo programomis, absolventai - per dideliu dėmesiu teoriniams dalykams, o ne praktiniam parengimui. Absolventai taip pat dažniau akcentavo tai, kad darbo rinka keičiasi sparčiau nei universitetas.
Tyrimo rezultatai rodo, jog dabartiniai studentai, baigę studijas, tikisi uždirbti daugiau nei jų pirmtakai prieš keletą metų.
Maždaug 15 proc. absolventų ir dabartinių dirbančių studentų teigė darbą susiradę draugų ir artimųjų dėka.
Tyrimo metu buvo apklausti 509 šiuo metu dirbantys universitetų absolventai, baigę studijas prieš 2-4 metus, ir 511 aukštesniųjų kursų universitetų studentų.
Studentų apklausa vyko keturiolikoje šalies universitetų, absolventų apklausa vyko dešimtyje šalies miestų.
Ketvirtadienį parodų centre "Litexpo" prasidėjusioje tarptautinėje specializuotoje parodoje "Studijos 2004" dalyvauja Lietuvos ir užsienio universitetai, kolegijos, profesinio mokymo mokyklos, kalbų kursus Lietuvoje ir užsienyje organizuojančios švietimo įstaigos, ekspertinės ir koordinuojančios institucijos, studentų organizacijos, kvalifikacijos kėlimo seminarus rengiančios bendrovės.
BNS
