Dar nuo sovietmečio išlikusi nuomonė, jog geriausia visus svarbius reikalus tvarkyti medžioklėse, į kurias suvažiuoja įvairiausio rango viršininkai ir viršininkėliai. Per pietus tarp varymų ar per aptarimus po laimikių dalybų būdavo pats geriausias metas spręsti tiek asmenines, tiek tarnybines problemas, nes tie, nuo kurių šie sprendimai priklausė, paveikti sotaus maisto ir kelių ar keliolikos taurių stipresnio gėrimo savaime palankiai žvelgdavo net į tuos prašytojus, kurių darbo dienomis netgi neįsileistų į savo kabinetą. Taigi galima teigti, jog aistra medžioklei anuomet savotiškai sulygindavo visus jos dalyvius, nors subordinacija net stovint ugnies linijoje paprastai nebūdavo pamiršta. Vis dėlto medžioklės metu užsimezgusios pažintys būdavo gerokai svarbesnės net už patikimiausias oficialias rekomendacijas, todėl ir karjeristams tapti medžiotojais būdavo ne lengviau nei įstoti į kompartiją.
Šūvis ir šelfas - latvių
Laikai keitėsi, tačiau papročiai - ne. Šalies medžiotoju Nr. 1 drąsiai galima laikyti premjerą Algirdą Brazauską. Itin gausi ir jo trofėjų kolekcija. Bet kad ir koks protingas būtų premjeras, kad ir kokią didelę patirtį turi dar nuo kompartijos laikų, tačiau per medžioklę ir jis yra įmerkęs uodegą. Dar prezidentaudamas A. Brazauskas savo geriausiam medžioklės draugui Latvijos prezidentui G. Ulmaniui vos neatidavė dalies Lietuvos šelfo Baltijos jūroje. Po medžioklės 1995-ųjų gegužės 20-21 dienomis buvo pasirašytas Maišiagalos memorandumas, kurį vėliau teko atšaukti. Jei ne landūs žurnalistai, apie Maišiagaloje įvykusį Lietuvos ir Latvijos prezidentų susitikimą būtų buvę sužinota per vėlai.
Ir arklys arklio dykai nekaso
Medžioklėse savo reiklaus aptaria ne tik prezidentai. Dabar, kai visų ypač atidžiai klausosi Laurinkaus ausys, tik medžioklėje, palikęs mobilųjį telefoną automobilyje, gali kalbėtis apie tai, ko neturi išgirsti pašalinė ausis, nes už kiekvieno medžio seklio nepastatysi. Matyt, savų paslapčių turėjo ir Tauragės rajone, Pužiškės miške, į medžioklę susirinkę maždaug dvidešimt "Kurtinio" būrelio medžiotojų. Šiam būreliui vadovauja pats Tauragės nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamas Arūnas Pukelis, pravarde Švinius. Be Šviniaus aplinkos žmonių, medžioklėje ketino dalyvauti ir būrelis kviestinių svečių: vietinių advokatų, pareigūnų, tarp kurių buvo ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus viršininkas Georgijus Kolesnikovas. Dabar jau į pensiją išėjusiam pareigūnui pramogą sugadino Tauragės policininkai, prieš pat medžioklę patikrinę susirinkusiųjų automobilius ir viename jų aptikę du nelegaliai laikomus lygiavamzdžius medžioklinius šautuvus. Juos atsivežusiam Šviniaus giminaičiui Romui Preikšaičiui jau pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo ginklais, mat vienas iš šių šautuvų buvo pavogtas prieš 7 metus, o antrojo priklausomybės policininkai duomenų bazėje neaptiko. R. Preikšaičiui buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o G. Kolesnikovas su dar keliais medžiotojais iš Pužiškių miško išriedėjo nė neprasidėjus medžioklei. Ponas Georgijus sakė, kad į medžioklę jį pakvietė Tauragėje gyvenantis senas bičiulis, su kuriuo jis drauge medžioja jau dešimt metų. Buvęs ŠTI viršininkas užtikrino, jog medžiodamas svetimuose plotuose negalėjo žinoti, kas dar atvažiuos į medžioklę, tačiau mažai tikėtina, kad būrelio nariai svečių prieš medžioklę nesupažindintų su medžioklės vadovu ir miško šeimininku. Tauragės teisėsaugininkų duomenimis, Šviniaus giminaitis neteisėtu ginklų laikymu buvo įtariamas ir anksčiau. Vyriškis, be to, įtarinėjamas automobilių vagystėmis bei chuliganizmu. Tokiems vyrams medžioklė - gera proga susipažinti su Tardymo izoliatoriaus direktoriumi, juk jo paslaugų gali bet kada prireikti.
Atsitiktinės pažintys
M. Laurinkaus vyrukai medžioklėmis, matyt, domėsis ir ateityje, nes skirtingų pažiūrų, išsilavinimo ir profesijų medžiotojų draugystė kelia daugybę įvairiausių klausimų.
Prieš porą metų šernų medžioklėje su varovais netoli Lazdijų laimikiu draugiškai dalijosi ir drauge nusifotografavo lietuviškos kontrabandos karaliumi vadinamas Vilius Karalius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Utenos apskrities vadovas Artūras Blaškevičius, Druskininkų miesto policijos komisariato viršininkas Juozas Narkevičius, Lazdijų rajono policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų grupės inspektorius Audrius Kunca. "Karališkose" medžioklėse su V. Karaliumi yra dalyvavę ir daugiau pareigūnų, kurie šiaip jau privalo kovoti su kontrabanda. Tarp jų - ir tuometinis Muitinės departamento Kriminalinės tarnybos vadovo pavaduotojas Sigitas Petkevičius, kuris, muitininkams ir kitoms teisėsaugos struktūroms sulaikius Vilių Karalių ir jo bendrininkus, savanoriškai neprisipažino su jais bendravęs, nors pagal tarnybos statutą privalėjo apie tai pranešti vadovybei. Tarnybinį patikrinimą atliekantiems kolegoms S. Petkevičius aiškinosi, jog į medžioklę buvo pakviestas atsitiktinai, o V. Karalių pažįstąs iš ankstesnės tarnybos, nors kai apie bendrą medžioklę klausinėjo V. Karaliaus ir jo bendrininkų veiklą tiriantys pareigūnai, Muitinės kriminalinės tarnybos šefo pavaduotojas šį faktą nuneigė.
Žodžiu, visi pareigūnai medžiojo su kontrabandininkais atsitiktinai. Tačiau žinant V. Karaliui inkriminuojamos kontrabandos mastus, nekaltu aukštų valdininkų pasibuvimu gamtoje tikėti naivu. Įtariama, jog vien 2002 metais Viliaus vadovaujami kontrabandininkai "prasuko" šešias itin stambias cigarečių partijas, kurių vertė - per 16 milijonų litų, ir įvežė nedeklaravę 140 000 svarų sterlingų. Ką jau ten medžioklės, jei besirūpindami kontrabandininkų lyderio bėdomis "sudegė" ir neteko darbo net trijų rajonų apylinkių teismų pirmininkai. Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkas Arvydas Gudas dukters Kristinos gyvenimo draugui V. Karaliui stengėsi padėti - kai pasienyje įstrigdavo kontrabandiniai kroviniai, jo prašymu kontrabandininkų problemas sprendė Panevėžio rajono apylinkės teismo pirmininkas Darius Japertas bei Biržų rajono teismo vadovė Palmira Linkevičienė.
Ir vėl atsitiktinumas
Kai jau atrodė, kad teisingumas vis dėlto triumfuos ir sulaikytų V. Karaliaus, S. Simanyno, V. Petravičiaus, S. Karaliaus, H. Karašausko bei kitų jų bendrininkų grupuotė pagaliau stos prieš Temidę, Vilniaus apygardos teismas nepratęsė suėmimo termino raseiniškiui Sauliui Karaliui ir apstulbino ne tik šią bylą tiriančius Generalinės prokuratūros pareigūnus, bet ir grupuotę kelerius metus sekusius Valstybės saugumo departamento agentus. Teisėsaugininkų protestų nepatenkino ir Apeliacinis teismas, kuris nutartį dėl S. Karaliaus paleidimo paliko nepakeistą. Sauliui Karaliui paskirtas namų areštas, nors kartą jis jau nesilaikė namų arešto sąlygų ir laisvėje derino savo parodymus su kitais asmenimis.
H. Karašauskui, kuris šiaip jau laikomas žemesnio rango nei S. Karalius, suėmimas buvo pratęstas, o S. Karalius iškeliavo į prabangią vilą ant Gynėvės kranto. Vilniaus apygardos teisme nutartį paleisti S. Karalių priėmė teisėjas Stasys Lemežys. Atsitiktinai teisėjas anksčiau dirbo Raseinių prokuratūroje. Mieste, kuriame gyvena dauguma išaiškintos kontrabandininkų grupuotės narių. Kas gali paneigti, kad jie kadaise yra medžioję.
