Albertas ONIŪNAS
Apie arabus, fanatiškai garbinančius islamą, mūsuose sklando daug visokių žinių: ir alkoholio jie negeria, ir jų moterys - skaistybės įsikūnijimas. Tačiau ne visi arabai vienodi, ne visur ir tvarka vienoda. Kauniečiui lakūnui Vidučiui Antanui Žaliukui (53 m.) dvejus metus teko gyventi ir dirbti pagal specialybę Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Neseniai jis iš ten sugrįžo ir sutiko pasidalinti įspūdžiais su mūsų skaitytojais. V. A. Žaliukas jau 26 metus skraido įvairių tipų sklandytuvais, akrobatiniais, krovininiais ir keleiviniais lėktuvais. Kauno aeroklubo auklėtinis jau 1991 metais suprato, kad skrydžiai "pakrūmėmis į rytus" baigėsi, kad reikės skraidyti į Vakarus. Ir rimtai kibo į anglų kalbos mokslus, nes tai - oficiali tarptautinė aviacijos kalba.
Pametė sklandytuvą
Pirmasis skrydis buvo į Švediją. Lietuviai į pasaulio sklandymo čempionatą skrido dviem "kukurūznikais". Vienas jų skraidino keleivius, o kitas prisikabinęs tempė du sklandytuvus LAK. Pasak V. A. Žaliuko, buksyruoti sklandytuvus virš jūros buvo beprotiška idėja, nes niekada negali būti tikras, kad sklandytuvas dėl kokių nors priežasčių neatsikabins nuo lėktuvo. Leidžiantis Švedijoje paaiškėjo, kad anglų kalbos žinių trūksta - dispečerio nurodymų beveik nebuvo galima suprasti, lietuviai prašė komandas kartoti. Švedai pasirodė itin tolerantiški - dispečerio vietoje pasodino mergaičiukę, kuri, kalbėdama radijo ryšiu su mūsiškiais, lėtai ir taisyklingai tarė žodžius ir viską kartojo, kiek tik reikėjo. Nusileisti pavyko sklandžiai. Čempionatas baigėsi ir lietuviai išskrido. Jau virš Lietuvos V. A. Žaliukas, pilotavęs "kukūruzniką" su keleiviais, pastebėjo, kad pirmasis lėktuvas velka jau tik vieną sklandytuvą. Ir V. A. Žaliukas, ir jo keleiviai pašiurpo - nejau sklandytuvas atsikabino virš jūros? Vėliau pasirodė, kad ne visai taip. Pirmojo lėktuvo pilotas, priskridus Lietuvos pakrantę, džiaugsmingai pamojavo savojo "An-2" sparnais. Vieno iš velkamų sklandytuvų lakūnas V. Liniauskas, pamatęs, kad lėktuvas pakrypo, nusprendė, kad kažkas sugedo, tad nedelsdamas atsikabino ir nutūpė iš oro pasirinktoje aikštelėje netoli Palangos.
Nuo įkaitusio šturvalo - pūslės
Prieš gerus porą metų Jungtiniuose Arabų Emyratuose dirbęs V. A. Žaliuko kolega ir draugas Rimas Maciulevičius pasiūlė jam atvažiuoti ir padirbėti Malkuveino šeicho sūnaus Muchamedo bin Rašido al Mualos aeroklube. V. Žaliukas sutiko, gavo oficialią darbo vizą ir atskrido. Darbas aeroklube - skraidinti parašiutininkus bei treniruoti visus norinčiuosius išmokti skraidyti ultralengvaisiais skraidymo aparatais. Šeichas mielai priima dirbti lietuvius, nes nors, mūsų akimis, atlyginimas ir nemažas, tačiau saviškiams, arabams, mokėti tektų daug daugiau. Dieną karštis siekia 50 laipsnių. Įlipus į lėktuvą ir prisilietus prie įkaitusio šturvalo, ant rankų iš pradžių likdavo pūslės. Vis dėlto žmogus prie visko pripranta. Lėktuvas taip pat labai sunkiai ištverdavo karštį - kad pakiltum į reikiamą aukštį, reikėjo ilgai ir nuobodžiai birbinti. Trijų keturių kilometrų aukštyje oro temperatūra siekdavo apie 7-10 laipsnių šilumos, dar aukščiau - jau tik nulį. Taip kursuojant keliskart per dieną aukštyn ir žemyn, sloga būdavo nuolatinis lakūno palydovas. Parašiutizmo sportas tarp arabų nėra labai populiarus, jį labiau mėgo Emyratuose dirbantys užsieniečiai. Tačiau aktyviai šokinėjo ir viena vietinė mergina. Neatrodė, kad arabė būtų buvusi itin kompleksuota ar suvaržyta papročių. Šokinėjant parašiutu apie uždengtą veidą ir kalbos būti negali, o ta mergaičiukė ir alaus niekada neatsisakydavo. Kartą ji vos nežuvo - nusileido tiesiai į jūrą ir būtų paskendusi, bet laimingo atsitiktinumo dėka šalia buvo žvejai, kurie ištraukė ją iš vandens.
Aeroklube vykdavo Rusijos bei Omano parašiutizmo rinktinių treniruočių stovyklos, atvykdavo pašokinėti ir Pakistano reindžeriai, todėl nuobodu niekada nebuvo.
Skraido taip, kaip važinėja
Savo aeroklube šeichas turėjo kelis mažus lėktuvėlius. Jais daug kas norėjo išmokti skraidyti. Ateidavo lakūnų iš karinių oro pajėgų. V. A. Žaliukui teko mokyti skraidyti vieną karo lakūną net nežinant, kas jis toks ir kuo skraido. Kartą jo mokinys atskrido į klubo aerodromą su savo kasdiene technika - vieną dieną nežinia iš kur atsiradę netoli skraidymų bokšto ore pakibo du amerikiečių gamybos koviniai sraigtasparniai "Apache". Vienas V. A. Žaliuko mokinių buvo prancūzas, dirbantis Emyratuose ir netekęs kojos per operaciją "Audra dykumoje". Lakūnas, pamatęs žmogų be kojos, instinktyviai pagalvojo - tik ne jam skraidyti. Tačiau vėliau suabejojo - pagal rusų kanonus bekojis tikrai į orą nepakils, betgi čia - ne Rusija. Prancūzas prisitaikė, išmoko valdyti lėktuvą ir puikiai skraidė. Šiaip jau arabai buvo pratę skraidyti taip, kaip važinėja automobiliais - nesilaikydami jokių taisyklių, kaip kam patinka. Lietuviai mokė saugumo taisyklių, rūpinosi įvairiais skrydžių saugos dokumentais. Arabai, nors ir sunkiai, mokėsi paklusti reikalavimams. Juolab kad buvo ir nelaimių. Vienas anglas, toks pasitikėjimo nekeliantis Brajenas, nuolat veržėsi į aerodromą, norėjo paskraidyti. V. A. Žaliukas jam skristi neleido, nors šis ir prašėsi kelis kartus. Tik kai lietuvis išvyko namo atostogų, Brajenui pavyko prasiveržti į lėktuvą, o drauge dar ir vokietį draugą įsisodinti. Brajenas virš jūros ėmė daryti akrobatines figūras pernelyg mažame aukštyje. Netrukus iš jo bei vokiečio liko tik kraujo dėmė vandens paviršiuje. Po kelių tokių avarijų Emyratų valdžia atkreipė dėmesį ir skraidymai ultramažaisiais lėktuvais buvo apskritai uždrausti.
Naktiniai skrydžiai su prostitutėmis
Kartais skrydžiai būdavo gana egzotiški. Daugeliui užsieniečių, turinčių 30 dienų galiojančią turistinę vizą, šiam laikui pasibaigus, būtina nors trumpam išvažiuoti į bet kurią kitą šalį, kad tą vizą pratęstų. Naktį į V. A. Žaliuko pilotuojamą L-410 susėsdavo tokie keleiviai ir skrisdavo į gretimą Omaną, Kišo salą, o ten susitvarkę formalumus netrukus sugrįždavo. V. A. Žaliukas neslepia, kad beveik visi tie užsieniečiai - rusų prostitutės, dirbančios nelegaliuose viešnamiuose. Skrydžiai nebūdavo itin malonūs: pusgirtės prostitutės keikdavosi, riedavosi tarpusavyje arba dalindavosi darbo įspūdžiais, nenumanydamos, kad lakūnas rusiškai puikiai supranta. Kai kurios būdavo apsirengusios kaip arabų moterys, bet mobilusis telefonas rankoje ir vulgarus elgesys iškart išduodavo, kas tai per "arabė". Žvelgiant paviršutiniškai, tvarka Emyratuose griežta - jei vežiesi automobilyje moterį, kuri nėra tavo motina, žmona arba sesuo, policininkai sustabdę skirs baudą. Bet visi žino, kur yra nelegalūs viešnamiai. Vakarais prie parduotuvių, prekiaujančių alkoholiu, tyliai, ramiai privažiuoja arabų automobiliai (kai kuriuose ir merginos sėdi), nusiperka viskio ir važiuoja į pakrantę linksmintis. Daug buvo atvykėlių iš kitų Emyratų, kur tvarka žymiai griežtesnė, taip pat iš Saudo Arabijos. Dažnai tokie pusgirčiai jaunuoliai slampinėdavo aplink aerodromą, lįsdavo prie lėktuvų norėdami paskraidyti. Kartą šalia aerodromo vingiuojančiu keliu kelis kartus pravažiavo balionais ir kaspinėliais apkaišytas naujas, gražus automobilis. Galop jis užsuko į aerodromą. Išlipo dvi jaunos tamsiai apsirengusios arabės nepridengtais veidais ir kreipėsi į V. A. Žaliuką. Pasirodo, viena iš jų laimėjo tą automobilį loterijoje. Ta proga merginos nedviprasmiškai pakvietė vyrus kur nors atšvęsti. Lietuvaičiai pabijojo turėti reikalų su arabėmis ir mandagiai atsisakė.
"Girtuoklio licencija" nuo lazdų neapsaugo
Užsieniečiams, ketinantiems pasilinksminti Malkuveine, didesnių problemų nekyla. Policijoje pasiėmęs vadinamąją girtuoklio licenciją gali visiškai oficialiai nusipirkti alkoholio ir vežtis savo automobilyje nieko nebijodamas. Prastos kokybės litras viskio tekainuoja 6 litus. Tačiau šiukštu girtam prie vairo sėstis. Gali gauti kalėjimo ir lazdų. Žinoma, jei įklius girtas šeichas, policijos eskortas palydės jį iki namų, tačiau jei nelegalus darbininkas indas - kalėjimo ir lazdų tikrai neišvengs. Vienas rusas, dėl panašių priežasčių atsidūręs vietiniame kalėjime, V. A. Žaliukui vėliau pasakojo, kaip buvo vykdoma egzekucija vienam arabui. Už kažkokį prasižengimą jam buvo skirta 80 lazdų. Visiems kaliniams buvo paskelbta, kad vyks egzekucija. Ją buvo galima stebėti. Atėjo mula su tokia ne per didžiausia lazdele, penketą kartų lengvai kepštelėjo tą arabą, vėliau leido parūkyti, vėl lengvai, vos teprisiliesdamas prie kūno, kepštelėjo, tada paklausė, ar baudžiamasis nepavargo. Ir taip visus 80 bausmės kirčių. Ant riebaus arabo kūno po tokios egzekucijos neliko nė menkiausios žymelės. Jei jo vietoje būtų buvęs indas, ir lazda, ir kirčiai būtų buvę tikri.
Valdovas mėgsta paskalas
Šeichas Muchamedas bin Rašidas al Muala yra Malkuveino Emyrato valdovo, esančio tarp JAE šeichų 5-6 vietoje, sūnus. Baigęs mokslus Anglijoje, karinius mokslus Sirijoje, jaunasis šeichas yra Nacionalinės gvardijos vadas. Ne kartą gyrėsi Sirijoje važinėjęs rusiškais tankais. V. A. Žaliuko nuomone, tai išsilavinęs ir prakilnus žmogus, kuris buvo mokomas būti valdovu. Šeichas - aukščiau visų, tačiau jis sugeba, neprarasdamas savo karališkojo orumo, ir veržlę atsukti, ir lėktuvo variklyje pasiknebinėti. Yra šokęs su parašiutu, savo motociklu kartais važinėja ant vieno rato. Tačiau turi ir keistenybių, lietuvio akimis žiūrint. Nuo pirmosios dienos, kai tik atvyko į Malkuveiną, V. A. Žaliukas buvo nuolat sekamas specialiai tam šeicho paskirto žmogaus. Šeichas gudriai vaipėsi ir sakydavo lietuviui žinąs, kiek tas vakar skardinių alaus išgėręs. Po kokio mėnesio sekimas baigėsi, V. A. Žaliukas įgijo pasitikėjimą, tačiau suprato, kad viena iš šeicho gyvenimo būdo savybių yra nuolatinė žvalgyba, paslaptingi šnabždesiai su savo informatoriais. Apkalbos ir gandai šeichui yra itin svarbus, susidarant nuomonę apie žmogų. Tiek šeichas, tiek kiti arabai dieną arba miega, arba slampinėja kaip rudeninės musės ir tik naktį susėda prie stalo, valgo, geria ir aptaria visus savo reikalus. Kartą ir V. A. Žaliukas, tapęs šeichui gana artimu žmogumi, buvo pakviestas į tokią naktinę vakarienę. Tačiau po sunkios darbo dienos mėtant parašiutininkus lietuvis nesumojo į pakvietimą atsakyti džiaugsmingai ir nedelsdamas. Šeichas iškart atsiprašė ir tai buvo pirmas ir paskutinis pakvietimas į savų žmonių ratą. V. A. Žaliukas vėl kviečiamas dirbti į šeicho aeroklubą, bet aplinkybės pasikeitė - dabar lakūnas yra Kauno aeroklubo vadovo pavaduotojas.
