Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pirmadienį (08.25) Palangoje susirinkusių savo kolegų iš Baltijos ir Šiaurės šalių paprašė paraginti Rusiją pradėti bendradarbiavimą su Lietuva ir kitomis valstybėmis dėl naftos gavybos Baltijos jūroje netoli Kuršių nerijos.
"Tikiu, kad mes drauge galėtume paraginti Rusijos pusę, kad pradėtų realų bendradarbiavimą su visomis susijusiomis pusėmis - tiek su Lietuva, tiek su UNESCO, tiek su visu Baltijos regionu. Juk Baltijos jūra, kuri skalauja mūsų valstybių krantus - tai visų mūsų turtas, taigi ekologinės katastrofos atveju žalą pajustume mes visi", - sakė A. Paulauskas, kalbėdamas pirmadienį Palangoje prasidėjusiame Baltijos ir Šiaurės valstybių parlamentų pirmininkų susitikime.
A. Paulauskas priminė, kad Lietuva siūlė sudaryti bendrą ekspertų grupę su Rusija, kad įvertintų šio telkinio eksploatavimo įtaką aplinkai, tačiau iki šiol negavo nei atsakymo, nei Rusijos atliktos valstybinės ekologinės naftos telkinio "D-6" ekspertizės rezultatų.
1983 metais atrastas telkinys "D-6" ("Kravcovskojė") yra Baltijos jūros šelfe už 22 kilometrų nuo Kuršių nerijos pakrantės ir tik už 7 kilometrų nuo Lietuvos ir Rusijos jūros sienos.
Naftos gavybą "D-6" telkinyje planuojama pradėti šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje, didžiausias projektinis pajėgumas būtų pasiektas dar po kelerių metų. Rusijos kompanija "LUKoil" planuoja šį telkinį eksploatuoti 25-30 metų. Kasmet išgaunamos naftos kiekis sudarytų apie 600-700 tūkst. tonų.
Lietuvos ir Rusijos žaliųjų organizacijos tvirtina, kad pradėjus realizuoti projektą "D-6" gali būti užteršta aplinka, iškilti atsitiktinio naftos išsiliejimo pavojus ir daromas bendras neigiamas poveikis Kuršių nerijai, kuri 2001 metais buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų vadovų susitikime A. Paulauskas taip pat apžvelgė šių šalių bendradarbiavimą, kuris, Seimo pirmininko teigimu, buvo ir yra geras sėkmingo regioninių klausimų koordinavimo pavyzdys.
"Manau, kad dešimtmetį trunkantis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas bei Baltijos šalių narystė ES ir NATO gali tapti pamatu politinio ir ekonominio Šiaurės regiono sukūrimui, siekiant apsaugoti Šiaurės bei Baltijos šalių pozicijas Europos Sąjungoje ir aptarti regiono saugumo klausimus", - teigė Seimo vadovas.
Kartu jis pabrėžė, kad "aštuonių formatas turi didelį potencialą platesnėje Europoje".
"Manau, nesuklysiu pasakęs, kad koordinuotas tarpparlamentinis bendradarbiavimas lėmė ir prekybos, ir investicijų augimą, ir laipsnišką politinių ir ekonominių barjerų išnykimą regione. Infrastruktūros, aplinkosaugos, organizuoto nusikalstamumo ir nelegalios migracijos prevencijos klausimai, geri kaimyniniai ryšiai, bendri iššūkiai regionui formuoja bendrą požiūrį ir daro įtaką bendriems veiksmams", - sakė A. Paulauskas.
Jo nuomone, Baltijos jūros regione susiliejo interesų visuma - Šiaurės šalių resursai ir Baltijos šalių didelis augimo ir vystymosi potencialas.
"Dabar Baltijos regionas laikomas vienu iš sparčiausiai besivystančių Europoje. Šia patirtimi galime ir turime dalintis su kitais kraštais, ypač kaimyniniais regionais Rytuose", - kalbėjo A. Paulauskas.
Susirinkusiesiems jis pristatė Lietuvos santykius su Rusija, jos Kaliningrado sritimi, Ukraina, Baltarusija.
Kalbėdamas apie pastarąjį valstybę, A. Paulauskas, pabrėžęs, jog Baltarusijos valdžia "nenori kloti pagrindų demokratinėms ir ekonominėms reformoms šalyje ir normalizuoti santykių su Vakarais", pasiūlė pragmatiškai pasverti kiekvieną ryšių palaikymo galimybę ir koncentruotis ties pilietinės visuomenės stiprinimo bei demokratinių jėgų šalyje skatinimo iniciatyvomis, sienos stiprinimo, bendradarbiavimo per sieną, žmonių kontaktų bei aplinkos apsaugos klausimais.
"Svarbu, kad Baltarusijos žmonės nesijaustų izoliuoti, o jaustų, kad patys yra savo gyvenimo kalviai", - sakė A. Paulauskas, pažymėjęs, jog "ES kontekste būtina, kad Baltarusija ne vien pabaigtų sienos demarkacijos su ES darbus, bet ir pasirašytų readmisijos sutartį su ES ir kitomis šalimis".
Į pirmadienį ir antradienį Palangoje vykstantį susitikimą atvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos parlamentų vadovai.
Susitikimo dalyviai aptaria nacionalinių parlamentų vaidmenį ir bendradarbiavimo formas išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, pasiruošimą ES Tarpvyriausybinei konferencijai, regioninio Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimo aktualijas.
Be to, darbotvarkės programoje numatyta, kad parlamentų pirmininkus Karinių jūrų pajėgų prieplaukoje su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla supažindins jo vadovas Sigitas Dobilinskas, Kaliningrado srities Dūmos pirmininkas Vladimiras Nikitinas Neringos užkardos Nidos pasienio kontrolės poste skaitys pranešimą apie Kaliningrado srities vystymosi perspektyvas po ES plėtros.
Klaipėdoje taip pat numatytas Baltijos ir Šiaurės šalių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkų susitikimas.
Pasak pranešimo, Baltijos ir Šiaurės šalių parlamentų vadovų susitikimas vyksta Seimo pirmininko A. Paulausko iniciatyva. Lietuvos parlamento vadovas, dalyvaudamas panašiame parlamentų pirmininkų susitikime 2001 m. Suomijoje, pasiūlė surengti tokį susitikimą Palangoje.
BNS
