Seimo pirmininko Artūro Paulausko pasitarime su parlamentinių frakcijų vadovais patvirtinta, jog prezidento apkaltos procesui turėtų vadovauti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius, nors dėl jo ir kyla abejonių.
Abejones dėl V.Greičiaus kandidatūros pirmadienį po pietų surengtame susitikime išsakė opozicinės Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojas Klemensas Rimšelis.
Kaip žurnalistams sakė K.Rimšelis, frakcijai V.Greičiaus kandidatūra kelia abejonių dėl jo išankstinės nuomonės apie prezidento pokalbių įrašus, kuriais remiasi kai kurie kaltinimai Rolandui Paksui.
Pernai lapkritį su R.Paksu susitikęs V.Greičius pareiškė, jog prezidento pokalbių įrašai padaryti neteisėtai ir turi būti sunaikinti.
Vėliau Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija konstatavo, jog įrašai buvo padaryti teisėtai.
Pasak K.Rimšelio, nepaisant abejonių, Liberalų ir centro frakcija negali kvestionuoti Seimo statuto, numatančio, jog apkaltos procesui pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba kitas šio teismo teisėjas.
Kartu K.Rimšelis pažymėjo, jog apkaltos proceso metu tiek gynėjai, tiek kaltintojai gali siūlyti nušalinti jam pirmininkaujantį teisėją ir tokį sprendimą turės priimti Seimas.
Tuo tarpu opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius teigė "neturįs jokių argumentų", kuriais remiantis jis galėtų reikalauti V.Greičiaus nušalinimo.
Seimo pirmininkas A.Paulauskas praėjusį penktadienį paprašė V.Greičiaus pateikti kelių teisėjų, kurie galėtų pirmininkauti apkaltos procesui, kandidatūras.
"Aš paprašiau, kad pagal Seimo statutą jis pateiktų pavardes, bet visa dėstymo logika sako, jog jis turi būti pirmasis, kuriam teikiamas šis pasiūlymas", - tuomet žurnalistams sakė A.Paulauskas.
Seimo pirmininkas V.Greičiaus atsakymo laukia šią savaitę. Vėliau Seimas dar turės priimti nutarimą pakviesti teisėjus pirmininkauti apkaltos procesui.
Frakcijų vadovų pasitarime su Seimo pirmininku taip pat nuspręsta, jog apkaltos procesui pirmininkausiantis teisėjas turi parengti ir apkaltos reglamentą.
Seimo statute numatyta, jog apkaltos procesas vyksta pagal "baudžiamojo proceso principus ir pagrindines taisykles", bet jis nėra detaliai reglamentuotos.
Statute dar numatyta, jog apkaltos procesas susideda iš tokių pagrindinių dalių: parengiamosios, tardymo, ginčų, asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio ir balsavimo dėl pateiktų kaltinimų.
Seimas kovo 5 dieną ketina nustatyti pirmojo apkaltos proceso datą, kuri gali būti susieta su Konstitucinio Teismo išvadų pateikimu.
Seimas paprašė KT pateikti išvadą, ar prezidentas savo veiksmas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kaip nustatė kaltinimus prezidentui nagrinėjusi Seimo specialioji tyrimo komisija.
Seimo pirmininkas A.Paulauskas prognozuoja, jog balsavimas dėl prezidento nušalinimo gali būti surengtas kovo pabaigoje-balandžio pradžioje.
BNS
