Įstatymai negina
Perskaičiau jūsų laikraštyje straipsnį "Gyvenau su vampyru". Labai užjaučiu tą moterį Ireną Frolenkovą. Tokių "Izaurų" mūsų Lietuvėlėje, mano nuomone, yra kas trečioje ar ketvirtoje šeimoje. Ne kartą esu klaususi pareigūnų, kas gina moteris ir vaikus nuo smurtaujančių vyrų, despotų tėvų? Tačiau atsakymo ir šiandien negaunu. Jie būdavo tokie: "Mes nesikišame į šeimos gyvenimą". O kai parašydavau sumušta pareiškimą į nuovadą, gaudavau atsakymą: "Nėra nusikaltimo sudėties". Arba pataria kreiptis į teismą privačia tvarka. O tai reiškia - samdyti advokatą, ieškoti ekspertų, važinėti pas tardytojus. Ir nuėjus tuos kelius gaus smurtautojas-sadistas arba lygtinai kokius metus, arba nieko. Paprastai teismai remiasi įrodymų trūkumu, vienašališkumu, liudininkų parodymais. Iš kur gali būti liudininkų naktį, kai vaikas mušamas bute ar žmona lovoje? Tai absurdas! O šiais laikais net gatvėje buvau sumušta buvusio vyro, bet ir tada niekas neliudijo. Vidury dienos turguje, tarp žmonių, išdrįsta pakelti ranką prieš pasiligojusią moterį, ir nieko! Nuovadoje gavau raštišką atsakymą, kad Ivanas Povedaiko už smurtavimą viešoje vietoje ir grasinimą nužudyti įspėtas žodžiu.
Nežinau, ką mes, moterys, patyrusios ir patiriančios smurtą, galim nuveikti. Gal vienytis į kokią nuskriaustųjų sąjungą ar surengti piketą prie Seimo rūmų? Girdėjau, yra kuriami laikinieji namai moterims ir vaikams. Tai juokinga. Ir be reikalo švaistomos lėšos tiems nameliams. Kiek naudos, jei vyro sumušta moteris nubėgs į tą įstaigą parai, bet gyventi vis tiek reikės grįžti namo. O už tokias "išvykas" atsiimsi dar daugiau. Be to, nerasi namuose nieko, bus išnešti paskutiniai daiktai. Tai kam reikalinga ta "paslauga"? Mano nuomone, turi būti išleisti kuo griežčiausi įstatymai tokiems budeliams. Turi būti kreipiamas dėmesys į kiekvieną moters nusiskundimą. Turi būti tuoj pat ištirtas tų sadistų intelektas. Turėtų būti tikima, pasitikima moterų skundais, nereikia varinėti jų, nereikia ieškoti liudininkų.
Genė Grigaliūnaitė, Alytus
