Užaugom doresni
Šių metų "Akistatos" 7-ajame numeryje skaičiau laišką "Mes užaugom be diržo".
Perskaičiau Petrutės bei Skolastikos iš Širvintų mintis ir mąstau: kokiais laikais šios dvi ponios augino tuos savo (į krūvą sudėjus) 20 vaikų? Manau, manęs nuojauta neapgauna, - šios poniutės savo vaikelius be diržo auklėjo rusų laikais. Ar ne? Taigi norisi toms ponioms pasakyti, jog anais laikais vaikus auklėti buvo kur kas lengviau negu dabar. Nes anksčiau tėvams padėjo mokykla ir nebuvo jokių absurdiškų "Vaikų teisių". Tikrai - nors kiek prasikaltai per pamokas, mokytojai nesigėdydavo paimti už ausies ir pasukdavo taip, jog ir kitą dieną prisimindavai. O dabar mokytojai daugiau susirūpinę algom, o ne vaikų auklėjimu. Nežinau, gal pas jus mielos ponios, Širvintose kitokie vaikai auga, bet pas mus, Kelmės rajone, siaubas. Jie suaugusiajam neužleis vietos autobuse - pirmiausia patys įsiropš ir kaip kokie Seimo nariai stengsis kuo greičiau atsisėsti, nes jie, "vargšai", nuvargo per pamokas besnausdami. Na, o kai išgirsta jų vartojamus žodžius, tai dažna senutė, jeigu jos dar nesutrypė, lipdama į autobusą griebiasi valerijono. Ir visa tai vyksta vidury baltos dienos mažutėj Lietuvoj. Tad skaitydamas jūsų laiškus pagalvojau: gal jūs, moteriškaitės, paprasčiausiai norėjote pasiskelbti savo pavardes "Akistatoje"? Jeigu taip, tai jums pavyko. Aš pats esu iš daugiavaikės šeimos (11 vaikų). Nors nebuvau iš tų neklaužadų, bet irgi teko beržinės košės paragauti. Man jau 47 metai, tačiau aš motinai nepasakau "tu". Bausti vaiką reikia, bet žiūrėti, jog jis būtų baudžiamas ne be reikalo. Kur matyta, jeigu šiandieninis trylikametis jau žudikas. Jeigu aš būčiau tautos vadas, tikrai šito nebūtų. Ir daug ko nebūtų, o ypač skyrybų, nes tiktai jos atveda vaikus į aklavietę. Šiandien norint įvesti nors minimalią tvarką ir neleisti Lietuvai visai išsigimti reikia elgtis kuo griežčiau. Kiekvienoje mokykloje reikia mokytojams išdalinti guminius bananus ir kad juos naudotų kaip mokymo priemonę prasikaltus. Egzekucija būtų vykdoma mokykloje ir kolonijos iš viso nebūtų. Pamačius, kad lipa į autobusą pirmi ir neužleidžia vietos suaugusiesiems, atimti iš jaunuolių nuolatinius bilietus. Jau net penkių kilometrų jaunimas nebegali paėjėti, matyt, greitai nebebus kam ir armijoje tarnauti, nes vos ne visi invalidai auga. Kur gi ne! Jeigu iki mokyklos 2-3 kilometrai, vaikai snarglį šąla belaukdami autobuso, paskui pavažiavę sušyla ir vaikšto amžinai apsisnarglėję. Nesuprantu, kodėl jums siaubą kelia p. Kierienės elgesys su savo dukra. Bet jeigu jūs skaitote "Akistatą", tai kodėl nerašote tėvams, mokytojams, visokiems inspektoriams, kai perskaitote apie nepilnamečių nusikaltimus? O galbūt jums malonu skaityti apie paauglių sadizmą, nes galvojate, jog neverta rašyti, nes dar nežinia, kokie bus jūsų anūkai bei proanūkiai? Šiandien yra taip, kaip yra. Mokytojai bijo tėvų, tėvai - inspektorių, tiktai vaikai - absoliučiai nieko. Ir taip bus tol, kol bus tokių kaip Petrutė su Skolastika. Dar galima pridėti ir buvusią ministrę Degutienę, kuri girdi, per radiją pareiškė, jog vaikas, neturintis šešiolikos metų, negali dirbti jokio fizinio darbo, nebent tada, jeigu pats to nori. Anksčiau mus nuo penktos klasės varė kolūkio bulvių kasti, burokų rauti ir t. t. O užaugom kur kas doresni negu dabartiniai.
Petras iš Kelmės raj.