Siūlau ištremti
Šių metų vasario 2 dieną "Akistatoje" perskaičiau apie kalinius, kurie nepatenkinti gyvenimo sąlygomis bei maitinimu. Niekšai, banditai žudo vienkiemiuose gyvenančius senukus, plėšia, prievartauja nepilnametes ir dar drįsta save laikyti žmonėmis? Ką, į kalėjimus juos nekaltus uždarė? Jie visi atėjo savo noru, plėšdami, žudydami ir negalvodami, kas jų laukia. Jie skundžiasi, kad atsibodo kopūstų sriuba, kruopų košė? Jei būtų mano valia, maisto aš jiems duočiau sykį per dieną. Duonos riekutę, svogūno skiltelę, druskos ir puoduką vandens. Viskas, tegul atgailauja už savo piktadarybes. Jie, praradę žmoniškumą, sąžinę, neturi jokių teisių ko nors reikalauti.
Buvo amnestija, paleido šimtus, o kas iš to? Ar pasimokė nors vienas? Dauguma, išėję į laisvę, grįžo prie įprastų juodų darbų, ir vėl buvo sugrąžinti į kalėjimą, o jei dar liko laisvėje, grįš ir tie.
Mes, pensininkai, turėdami 35-40 metų darbo stažą ir gaudami po 260-270 litų pensijos, neturime galimybių valgyti 3 kartus per dieną. O čia, nieko nedavę Lietuvai, sėdi dyki, pašerti ir dar jiems negerai? Ko norėjot, tą ir gavot!
Aš siūlau ištemti visus į taigą arba kur į džiungles - tegu ten ėda vienas kitą - ir Lietuvėlė bus švari ir rami.
Aldona Rudokienė, Anykščiai