Iš gydytojo pasakojimų
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera
Virginija
Į vieno rajono kaimo apylinkės bendrosios praktikos gydytojo kabinetą įėjo puošniai pasidabinusi moteris, už parankės vedina sunegalavusia garbaus amžiaus motina. Kai močiutė išsirengė ir gydytojas pastebėjo nešvarias jos kojas bei pajautė nosį riečiantį kvapą, neiškentęs paprašė išsipusčiusios dukters kitą kartą padėti sergančiai motinai nusiprausti. O, kad ši įsižeidė, kad supyko! Nieko nelaukusi, į rajono laikraščio redakciją nunešė kandų straipsnelį, pabrėždama, jog daktaras ne dirba savo darbą, o moralizuoja, skaudina ligonius, tarsi, girdi, nežinotų, kad seno žmogaus kūnas turi ne itin malonų kvapą.
- Iš pradžių, perskaitęs tą straipsnelį, pasijutau kiek nejaukiai, - "Krankliui" atvirai prisipažino gydytojas. - Bet vėliau tuo net pradėjau džiaugtis! Mat ligoniai ėmė ateidinėti ir švaresni, ir tvarkingiau apsirengę...
