Augustas TAMALIŪNAS
Į šį klausimą ne taip lengva atsakyti, kai ničnieko gydytojams nepapasakojęs dar gyvas nelaimėlis greit visiškai užmerkia akis ir kai teisės medicinos ekspertui belieka konstatuoti mirties priežastį dėl ūmaus nukraujavimo į pilvo ertmę. Va kodėl prieš kelias dienas į Balbieriškio (Prienų raj.) seniūnijoje turimas apylinkės jaunesniojo inspektoriaus Sigito Lasio patalpas vienas paskui kitą įžengė kartu su kriminalistais atvykę rajono prokurorai Gintautas Malaveckas ir Sigitas Kiaukara, o už durų, kaip tik priešais seniūno Algirdo Giraičio kabinetą, ant kėdės įsikūrė Jonas Buršteinas, trisdešimt penkerių metų pečiuitas vyriškis. Šis buvęs kalvarijiškis, pastaruosius penkerius metus bemeilikaujantis su jauna našle Aušra Žiukiene, čia atsidūsavo pats, smarkiai šlubčiodamas dešiniąja koja, iš tolo, vaizdžiai šnekant, pasišviesdamas "fanaru" po kairiąja akimi ir dar galutinai neišsipagiriojęs. Pardavėjos sugyventinio oficialiai apklausti dar nebuvo įmanoma. Pirmiausia privalėjo išsiblaivyti ir tik tada paaiškinti, iš kur atsirado besitalžantiems girtuokliams labiau įprasta puošmena paakyje ir kodėl klibikščiuoja. Šiuo atveju tai buvo svarbu, kadangi sklido gandai, kad įkaušėlis prieš pusantros paros susimušė su dar stipriau išgėrusiu Arūnu Ažusieniu, trisdešimt devynerių metų bedarbiu, Birštono vaikų darželio virėjos Bronės vyru, devyniolikmečio Kęstučio, šešiolikmetės Ingridos ir dešimtmečio Vytauto tėvu. Tuo pačiu, kuris kitądien po smarkių gėrynių staiga pasijuto labai blogai ir kuriam, vėliau nuvežtam į Alytaus rajono centrinę ligoninę, pas geresnius specialistus, po nepilnos valandos buvo lemta atsisveikinti su šia ašarų pakalne. Gydytojai nieko negalėjo padaryti, nes buvo sumuštas pilvas, plyšusi blužnis, ir žmogus nukraujavo. Paskui ir paėjo šnekos apie tai, kad nuo gautų sužalojimų miręs Arūnas Ažusienis išvakarėse prie parduotuvės susikibo su Jonu Buršteinu.
- Nebuvo taip, nemačiau tą vakarą Arūno, - purtė apsunkusią galvą Aušros Žiukienės sugyventinis. - Mane patį prie tos krautuvės užpuolė trys, keturi ar penki pienburniai. Neskaičiavau, nes jie keliais smūgiais pargriovė ant žemės ir suspardė kaip šunį. Už ką - nežinia. Kraujo pilna buvo prie parduotuvės. Atėmė dokumentus, atėmė dvidešimt litų. Užtat ir mėlynė įtaisyta po akimi, užtat ir šlubčioju.
Tuo tarpu beveik analogiškais žodžiais, tik su šiokiais tokiais niuansais, apie jau mirusio vyro sužalojimus kalba Bronė Ažusienienė. Ji tvirtina, kad vyrui Arūnui šiek tiek buvo prakirsta lūpa, kad jis nė neužsiminė apie muštynes, kad iš ryto tesiskundė vidurių skausmais, bet štai vyriausiajam sūnui Kęstučiui, girdi, prisipažinęs, kad jį mušė Aušros Jonas, kad jį nukirto ir spardė kaip šunį. Kieno dabar teisybė?
- Aiškinamės, - sakė šį įvykį tiriantis prokuroras Gintautas Malaveckas. - Kol kas težinome, jog Arūnas Ažusienis tą dieną gėrė daug, kad lenkė ir pilstuką, ir valstybinę, ir vyną, kad griuvinėjo, kad pats kabinėjosi prie kitų šalia parduotuvės, kad neprisimena, ar kas nors jį mušęs.
Mėginame atkurti Arūno Ažusienio paskutines valandas. Neketiname daryti pernelyg skubotų išvadų, užtat ir paimame ištirti ir mirusiojo drabužius bei avalynę, ir kol kas įtariamuoju nelaikomo Jono Buršteino viršutinius rūbus bei batus. Tyrimas tiktai prasideda.
