Kur sustojo Nojaus laivas
Teigiama, kad ant Ararato kalno surastos Nojaus laivo liekanos. Kaip tas laivas galėjo taip aukštai įstrigti?
Antanas Venckus, Kėdainiai
Pirmiausia prisiminkim, nuo ko prasidėjo ši dramatiška istorija. Dievas, pamatęs, kad žmonės labai ištvirko, nusprendė: "Nušluosiu nuo žemės veido žmones, kuriuos sukūriau, - žmones drauges su gyvuliais, ropliais ir padangių paukščiai, - nes gailiuosi juos padaręs". Tačiau Nojus buvo geras ir tikintis žmogus, todėl Dievas nusprendė jį ir jo šeimą išgelbėti.
Tvanas
Dievas liepė Nojui pasistatyti laivą ir paimti į jį po dvi kiekvienos rūšies gyvąsias būtybes. Kai atėjo tvano diena, prapliupo lyti, ir vanduo užliejo žemę. 40 dienų ir 40 naktų lijo be perstojo, kol visa žemė buvo užtvindyta. O Nojus, jo žmona ir trys sūnūs su žmonomis, kartu su gyvūnais sėdėjo laive ir taip išsigelbėjo. Nojaus kaimynai matė, kaip jis stato laivą, bet tik šaipėsi iš jo, todėl užėjus liūčiai visi žuvo.
Kai vanduo nuseko, laivas sustojo kalno viršūnėje. Nojus pasiuntė balandį pažiūrėti, ar vanduo nenuslūgo, bet jis grįžo į laivą. Pagaliau kitas balandis grįžo su alyvmedžio šakele snape. Tapo aišku, kad vanduo slūgsta. Po tvano Dievas pažadėjo Nojui daugiau niekuomet nebeužtvindyti žemės ir nebenaikinti viso, kas gyva. Tą pažadą primenantis ženklas yra vaivorykštė. Nojus sulaukė žilos senatvės, o jo sūnūs tapo daugelio tautų protėviais.
Išnykusios žemės
Kuriam laikui palikime Nojaus laivą, juolab, kad skeptiškasis skaitytojas pasakys: "Kokias čia pasakas rašo "Akistata", - ir imsis kitų straipsnių skaitymo. Siūlyčiau neskubėti net ir ateistams, nes nė viena legenda taip sau iš nieko neatsirado. Apie didelį tvaną kalba daugelio tautų padavimai įvairiose pasaulio dalyse. Ir kitų religijų dievai, norėdami sunaikinti nuodėmingą žmoniją, siuntė į Žemę baisų tvaną. Tai aprašyta ne tik Biblijoje, bet ir žydų Toroje (panašiai kaip ir Biblijoje), indų "Šotopatha Brahmana" (išliko vienintelis vyras Manu, kuriam žuvis patarė statytis laivą, vėliau moteris atsirado iš aliejaus, rūgpienio, pasukų ir varškės), musulmonų Korane (irgi išliko Nojus, kai Alachas liepė dangui sulaikyti vandenį), actekų raštuose (su žmona, vaikais ir gyvuliais ant plausto išliko gyvas Teocėpactilis. Tvanas tęsėsi net 52 metus), šumerų mituose (orų dievas Eulilis pasiuntė žemėn tokį baisų tvaną, kad net kiti dievai išsigando, o išsigelbėjo išminčius Utnapištimas, perspėtas vandenų dievo Ea). Žodžiu, kad būta pasaulinio potvynio - prieštarauti neišdrįs niekas. Tuo labiau, kad archeologai, kasinėdami įvairiausiuose pasaulio rajonuose, visur randa buvusio tvano pėdsakų. Katastrofa buvo tikrai baisi, nes kalnai virto vandenyno dugnu.
Atkaklūs palikuonys
Taip Nojaus laivas, arba kaip dažnai jis vadinamas Nojaus arka, atsidūrė ant Ararato kalno viršūnės. Daug kam atrodo absurdiška, bet faktai kalba ką kita.
Praėjus keliems tūkstantmečiams po pasaulinės katastrofos, Nojaus palikuonys vis atkakliau ėmė ieškoti savo istorinio lopšio - Nojaus arkos - ir ją atrado. Mūsų dienomis pirmieji apie ją pranešė turkų kariškiai, tyrinėjantys 1883 metais po žemės drebėjimo katastrofos sugriovimus. 1916 metais Kaukazo fronto aviatoriai pranešė įšalusiame kalnų ežere ant Ararato pastebėję didžiulį laivą. Caras pasiuntė kareivių grupes, kurios surado arką. Buvo atlikti tikslūs matavimai, tačiau po revoliucijos tos žinios buvo įslaptintos. Vėliau ir JAV lakūnai nufilmavo Nojaus arką, tačiau šios nuotraukos dienos šviesos neišvydo. Jas įslaptino JAV, nes lakūnai nufilmavo šnipinėdami Sovietų Sąjungą. Pagal Bibliją Nojaus pastatyto laivo ilgis buvo 300, plotis - 50, o aukštis 30 uolekčių (uolektis apie 70 cm.). Panašių gabaritų laivas ir surastas ant Ararato. Jį išmatavo kelis kartus į Araratą įkopę amerikiečių alpinistai. Tarp jų buvo net toks rimtas tyrinėtojas Džeimsas Irvinas, "Appolo-12" astronautas, pabuvojęs Mėnulyje. Nojaus arkos atradimą patvirtino ir italų tyrinėtojai Tonio Palego (1992 m.), prancūzas Fernanas Navaras. Jų nuomone, arka ar laivas įstrigo Ararato kalne, kai nuslūgo vanduo. 1840 metais įsiveržus ugnikalniui, arka perskilo į dvi dalis ir nusirito nuo viršūnės.
