Įvyko 24-osios Baltijos šalių ugniagesių pirmenybės
Romualdas Pauliukevičius
Rugpjūčio 22-ąją uostamiestyje susirinko apie 70 dalyvių iš keturių pabaltijo šalių, kurie dalyvavo Baltijos šalių ugniagesių pirmenybėse.
Priešistorė
Tokios sporto žaidynės rengiamos jau dvidešimt ketvirtąjį kartą, pirmąkart jos vyko Klaipėdoje. Kaip išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo "Gaisrininkas Nr.1" Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kazys Zulonas, Baltijos šalių ugniagesiai rungtyniauja nuo 1961 m. Kasmet jie susitinka vis kitoje Baltijos valstybėje. Tradiciškai į jas kviečiami ir artimiausi kaimynai: baltarusiai bei lenkai. Lenkijos atstovai šiemet neatvyko dėl nepaprastosios padėties kilusios po potvynių.
Mūsų šalies komanda daug kartų yra tapusi nugalėtoja, o vienas jos narys vilnietis V.Rogožinas per šešerius metus ant nugalėtojų pjedestalo yra užlipęs net 34 kartus. Ne kartą šiose pirmanybėse pergales šventė ir kiti Lietuvos sportininkai: klaipėdiškis K.Jukna, kaunietis A.Bobinas, vilniečiai E.Sosnovskis, T.Adomavičius bei dabartinis šalies rinktinės treneris R.Kazlauskas.
Mūsų ugniagesiai sėkmingai dalyvavudavo ir kitose tarptautinėse varžybose. 1987 m. Lietuvos rinktinė pirmą kartą startavo per tarptautines gaisrų prevencijos pirmenybes Vokietijoje. 2000 m. mūsų gaisrininkai puikiai debiutavo pasaulio policijos ir ugniagesių žaidynėse Stokholme. Švedijos sostinėje Lietuvos gelbėtojų komanda laimėjo ugniagesybos sporto estafetę ir iškovojo čempionų vardus.
Lietuviai kopė į dangoraižį
Šių metų birželio mėnesį Indianapolyje (JAV) įvyko IX pasaulio policijos ir ugniagesių žaidynės. Į jas atvyko 8700 sportininkų iš 53 pasaulio valstybių. Antrą kartą dalyvavę šiose žaidynėse Lietuvos ugniagesiai ir vėl neapvylė: iškovojo vieną aukso, tris sidabro ir du bronzos medalius. Pirmą kartą dalyvaudami greitojo kopimo laiptais į 36-ąjį dangoraižio aukštą rungtyje, Lietuvos komanda laimėjo aukso medalius.
Kitą dieną po sėkmingo kopimo Lietuvos komanda dalyvavo profesinėse ugniagesių rungtyse. Tik teisėjams perskaičiavus rezultatus lietuviams išslydo medalis stilizuoto kovinio išsidėstymo rungtyje. Čia pirmi buvo japonai, o kitas dvi prizines vietas užėmė amerikiečiai. Mūsiškiai liko ketvirti. Daug sėkmingiau Lietuvos ugniagesiams sekėsi rungtyniauti vandens kėlimo į bokštą rungtyje. Čia mūsiškiai iškovojo antrąją vietą.
Turėdami tokią biografiją, mūsų sportininkai kėlė realią grėsmę pabaltijo kolegoms ir, kaip vėliau parodė įvykiai, jie savo reputaciją visiškai pateisino.
Pirmenybėse Klaipėdoje sportininkai kopė kablinėmis kopėčiomis į 4-ąjį mokomojo bokšto aukštą, bėgo per kliūtis 100 metrų, dalyvavo ugniagesių estafetėje. Greta suaugusiųjų varžėsi ir jaunimo komandos.
Vyriausiasis varžybų teisėjas Latvijos vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretoriuas pavaduotojas Juris Liabis (išėjęs į pensiją generolo laipsniu) sakė, jog ugniagesių pirmenybės vyksta pagal modernizuotas dar tarybiniais laikais sukurtas taisykles, ir šiuo metu priimtas daugelyje Europos šalių.
Susitikime su žurnalistai kalbėję: Estijos gelbėjimo valdybos generalinis direktorius Matis Raidma, Latvijos valstybinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos generalinis direktorius Aivaras Straume bei Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerijos pirmasis viceministras Enveras Barijevas papasakojo kaip jų šalyse organizuotas darbas. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje yra įkurti "112" centrai, kurie koordinuoja visų specialiųjų tarnybų darbą. Nutikus bet kokiai nelaimei, žmogus skambina telefonu 112, o centras nusprendžia, kokią tarnybą siųsti. Tokia praktika egzistuoja visame civilizuotame pasaulyje. Tik Lietuvoje skambinama telefonais 01, 02, 03. Kaip sakė departamento direktorius Kazys Zulonas, taip yra dėl kai kurių mūsų valdininkų nerangumo.
Savo šalių komandas pristatę gelbėjimo tarnybų vadovai papasakojo kuo skiriasi jų šalių tarnybos nuo mūsiškių. Pavyzdžiui: Baltarusijoje mums iš filmų ir laidų žinoma gelbėjimo tarnyba "MČS" jungia ugniagesių, avarines ir civilinės saugos tarnybas. Baltarusijoje veikia dvi aukštosios ugniagesių mokyklos ir mokslinių tyrimų institutas. Latvių ir estų gelbėjimo tarnybos nevykdo gyvsidabrio surinkimo (demerkiurizacijos) darbų, tačiau atlieka išminavimo darbus.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas pulkininkas Rimantas Stanevičius pasidžiaugė, jog organizuoti tarptautines rungtynes labai padėjo uostamiesčio įmonės. Vienos gamino įrangą, kitos nemokamai maitino ir apnakvindino svečius.
Varžybos
Abidvi varžybų dienas lietuviams padėdavo gimtosios sienos. Jau pirmoje rungtyje - 100 metrų bėgime su kliūtimis visas tris vietas užėmė lietuviai. Eilinį aukso medalį šioje rungtyje iškovojo vilnietis A.Ragožinas. Jaunių grupėje pirmavo latviai, o lietuvaičiai pasitenkino sidabru.
Po pietų įvyko varžybų atidarymas ir prasidėjo estafetė 4x100 m bei kovinis išsidėstymas. Burtai taip lėmė, kad lietuviams du kartus teko susiremti su baltarusiais. Po įtemptos kovos lietuviai vėl laimėjo pirmą vietą, o antroji atiteko latviams.
Antrąją varžybų dieną (jos vyko jau ne stadione, o ugniagesių treniruočių aikštyne) lietuvių jėgų persvara prieš kolegas buvo akivaizdi: mūsiškiai greičiausiai kopė į ketvirtąjį mokomojo bokšto aukštą. Lietuviai taip pat buvo greičiausi ištraukiamųjų kopėčių pastatymo ir kopimo į trečiąjį aukštą rungtyje. Latviams pavyko iškovoti auksą tik ištraukiamųjų kopėčių pastatymo ir kopimo komandinėje rungtyje. Estai džiaugėsi, kad niekam nepavyko iš jų atimti trečiosios vitos (iš trijų).
Po varžybų per iškilmingą uždarymą buvo apdovanojami prizininkai. Ši procedūra užtruko net visą valandą. Už ilgametį bendradarbiavimą sporto ir prevencijos srityse Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius K.Zulonas buvo apdovanotas Estijos Gelbėjimo tarnybos didžiuoju auksiniu kryžiumi. Klaipėdos ugniagesių vadas pulkininkas Rimantas Stanevičius gavo sidabrinį šio kryžiaus variantą. Spaudoje daug aistrų sukėlė Estijos vidaus reikalų ministro Tormo Looduso vizitas. Po to kai Vilniuje jam buvo pavogtas prabangus tarnybinis automobilis, kai kurie oficiozai vadino ministro vizitą slaptu. Iš tikrųjų nieko slapto nebuvo: ministras iš anksto buvo pranešęs apie atvykimą, buvo pasirašęs dekretą dėl mūsų pareigūnų apdovanojimų, buvo įtrauktas į svečių sąrašus.
Atgarsiai
Visi be išimties svečiai gyrė gerą pirmenybių organizavimą ir ypač klaipėdiškių ugniagesių techninę bazę. Tokių pastatų, ryšio priemonių ir tarnybos organizacijos nėra visame pabaltijyje. Toliau nueita ir uosto priešgaisrinės apsaugos srityje. Tai pripažino, ir latviai, ir estai ir baltarusiai. Dabar Klaipėdos ugniagesių vadas būgštauja, kad po gero pasirodymo netektų šių varžybų rengti nuolat.
Nuotraukos:
Spaudos konferencijos dalyviai (iš kairės): R.Stanevičius, A.Straume, J.Liabis, K.Zulonas, E.Barijevas, M.Raidma ir H.Heinas Estijos nacionalinės sienos apsaugos valdybos generalinis direktorius.
Varžybų čempionai: klaipėdiškis Kęstutis Jukna ir vilnietis Vladislavas Ragožinas (centre).
Šį degantį baseiną reikia užgesinti mažučiu gesintuvu.
Estijos VRM ministras Tormo Loodusas neslėpė susižavėjimo.
Sunkus startas.
Greitesni už arklius.
Liudo Dambrausko nuotraukos
