Petras IVANAUSKAS
Šis klausimas iškilo stebint Klaipėdos apygardos teisme pradėtą nagrinėti pasikėsinimo į verslininko Igorio Udovickio gyvybę bylą. Pasikėsinimu kaltinami klaipėdiečiai: nepavykusio nužudymo organizatoriumi laikomas Dainius Jankus, šūvį į I. Udovickį paleidęs Igoris Pancernas, Igoris Belogubovas ir Aleksandras Minakovas. 2003 metų gegužę verslininkui buvo peršauta krūtinė. Užsikirtus ginklui, I. Pancernas nespėjo paleisti taip vadinamo kontrolinio šūvio. Vargu ar paaiškės šio nužudymo užsakovas, tačiau jau dabar aišku, kad už I. Udovickio gyvybę buvo pažadėta 40 tūkst. litų. Pusė šios sumos buvo sumokėta iš anksto. Daug tai ar mažai?
Eiliniai plėšikėliai Lietuvos kaimuose senukus ne kartą yra nužudę ir už 5 litus, dešros gabalą ar butelį degtinės. Samdomų žudikų kainos gerokai didesnės, bet ne tiek, kiek kartais galvojame prisižiūrėję detektyvų.
Už žurnalistą - beveik milijonas litų
Bene pelningiausias lietuvių žudikų uždarbis - 200 000 dolerių už žmogžudystę. Manoma, kad tiek buvo sumokėta už populiariausio to meto Rusijos televizijos žurnalisto Vladislavo Listjevo nužudymą. Jis buvo nušautas 1995 metų kovo 1-osios vakare savo namų laiptinėje. Įtariama, kad tai padarė kauniečiai Ramūnas Kuzminas, pravarde "Ramaškė", ir Arikas Pastuškovas, pravarde "Storas". Kaip ir priklauso pagal visas samdomo nužudymo taisykles, žudikai paleido ir kontrolinį šūvį, kuris nepalieka jokių vilčių išgyventi. Šiandien ir pats R. Kuzminas jau negyvas (irgi nuo samdomo žudiko kulkos), o A. Pastuškovas areštuotas.
Įtariama, kad Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio padėjėją Genadijų Dzenį bei jo asmens sargybinį irgi nužudė lietuviai. Šis nusikaltimas priskiriamas "Šilinių" gaujos vadeivai Vincui Šiliui. Šiuo metu jis atlieka bausmę už dolerių gamybą bei kitus nusikaltimus. Jam teismas atseikėjo 14 metų nelaisvės. Jei bus įrodyta, kad jis prisidėjo ir prie sprogdinimų Maskvoje nelaisvės laikas gali pailgėti. Manoma, kad V. Šiliui rusų banditai už G. Dzenio nužudymą pažadėjo 50 000 dolerių. Įvykdyti užsakymą V. Šilys pasiūlė šiauliečiui Artūrui Kibildžiui už 30 000 dolerių. A. Kibildis jau po G. Dzenio nužudymo už Šiaulių mokesčių inspekcijos susprogdinimą buvo nuteistas 19 metų nelaisvės, bet mirė nuo vėžio Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Prieš mirtį A. Kibildis atsivėrė tardytojams.
Samdomi žudikai iš Lietuvos paliko pėdsakų ir Taline. Už 4 000 dolerių Žilvinas Gudonis trim pistoleto šūviais į galvą nušovė laikraščių leidėją Vitalijų Chaitovą. Tai buvo padaryta 2001 metų kovo 10 dieną, kai leidėjas sėdo į automobilį. Ant užpakalinės mašinos sėdynės tuo metu sėdėjo ir septynmetis V. Chaitovo anūkas, tačiau žmogžudys jo nelietė. O štai verslininko namus saugojusį rotveilerį Ž. Gudonis nušovė už tą pačią kainą. Beje, prieš metus nežinomi nusikaltėliai šūviais į galvą nužudė ir V. Chaitovo sūnų Marijaną, šiam sėdant į automobilį prie savo namų.
Šovė už "Žigulius"
Po Nepriklausomybės atkūrimo pirmasis užsienyje veikęs samdomas žudikas iš Lietuvos buvo Juozas Maksimavičius. Bent jau mes apie jį daugiausia žinome. 1992-ųjų gruodžio 28-osios rytą kaunietis Karagandos srities Timertau mieste medžiokliniu šautuvu nušovė metalurgijos kombinato generalinį direktorių A. Svičinskį. Už šią žmogžudystę J. Maksimavičiui ir jam talkinusiam R. Jurgelaičiui buvo sumokėti 2 000 dolerių ir "Žiguliai". Nusikaltėliai buvo išaiškinti ir teisiami Lietuvoje. Teismas J. Maksimavičiui skyrė mirties bausmę, kurią vėliau prezidentas A. Brazauskas pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. Šiuo metu J. Maksimavičius kali Lukiškėse.
Ten pat bausmę atlieka ir nepalyginamai aukštesnės kvalifikacijos "kileris" - Valerijus Januškevičius. Banditų gaują jis sukūrė 1991 metais. Per 6 metus žmogžudžiai nušovė ar susprogdino 13 žmonių. Bent tiek pavyko įrodyti teisme. Kartu su V. Januškevičiumi iki gyvos galvos buvo nuteistas ir Vladimiras Rafejenkovas.
Praeityje kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus darė tik dėl pinigų. Jis apiplėšinėjo ir žudė savo surastas aukas, neatsisakydavo už pinigus pašalinti ir užsakovų nurodytus asmenis, tarpusavyje konkuruojančius nusikaltėlių autoritetus, verslininkus. Už užsakymų įvykdymą V. Januškevičius dažniausiai prašydavo 10 tūkst. dolerių.
V. Januškevičius jau 6-erius metelius leidžia Lukiškėse, tačiau teismuose dar vis išlenda šio žmogžudžio palikti pėdsakai. 1995 metų gegužės 27 dieną V. Januškevičius pačiame Vilniaus centre, prie Vyriausybės rūmų, susprogdino verslininko Rimanto Grainio automobilį. Verslininkas po kelių dienų mirė ligoninėje, o V. Januškevičius gavo savo 10 tūkst. dolerių. Tada buvo manoma, kad žmogžudystės užsakovas - "zelionų" gaujos vadeiva Olegas Lysenka. Matyt, pareigūnai tos bylos nepadėjo į šoną ir per dešimtmetį kai kas paaiškėjo. Buvo sulaikytas ir šiuo metu jau nuteistas žinomas lenktynininkas Alvydas Albrechtas. Įrodyta, kad tai jis užsakė R. Grainio nužudymą. Manoma, kad vilnietis buvo nužudytas, kad jam nereikėtų grąžinti 230-280 tūkst. dolerių. Teisme liudijęs V. Januškevičiaus gaujos narys Genadijus Bazurinas sakė, kad už parodymų pakeitimą jam buvo siūloma sumokėti net 400 tūkst. litų.
Lietuviai patikimi
Bene pats garsiausias iš Lietuvos samdomų žudikų - Alvydas Juodris, pravarde "Benas". Už žmogžudystes jis gaudavo nuo 5 000 iki 30 000 dolerių. Kelių šalių policija samdomo žmogžudžio pėdomis ėjo 3 metus, kol 1998-ųjų rudenį pagaliau susekė, kad A. Juodrio žmona nuomoja butą Klaipėdoje. "Aro" kovotojams apsupus namą, "Benas" ilgai atsišaudė, sužeidė vieną policininką, bet, matydamas, jog nepabėgs, nusišovė pats, nusinešdamas į kapą daug paslapčių. Manoma, kad A. Juodris galėjo nužudyti apie 50 žmonių. Lietuvoje "Benas" atlikdavo Klaipėdos nusikaltėlių autoriteto Sigito Gaidjurgio, Telšių mafijos vado V. Šilio užsakymus. Jis žinojo, kad anksčiau ar vėliau jo laukia liūdna pabaiga, todėl buvo itin atsargus. Niekas iš jo pažįstamų nežinojo nei kur "Benas" gyvena, nei kam ar su kuo dirba. Savo mobiliojo ryšio telefonu jis atsiliepdavo tik į gerų pažįstamų skambučius, dažnai nešiojo neperšaunamą liemenę, maskuodavosi perukais ir niekada nesiskirdavo su ginklu. Sklido gandai, kad "Benas" mokėsi KGB karo mokykloje. Jam nusišovus, bute rastas automatas su duslintuvu, daugybė šovinių, pistoletas ir įvairiausių maskuočių - barzdų, ūsų, akinių, kepurių, įvairių pasų ir kitokių dokumentų. Vėliau jo sodyboje dar buvo rasta ginklų, sprogmenų, granatų, dujokaukių ir pan.
Mėgėjai nepatikimi
Žudikai profesionalai savo nusikaltimus rengia labai kruopščiai, numato visas aplinkybes ir atsitraukimo kelius, renkasi patikimus ginklus. Išaiškinti tokias žmogžudystes pareigūnams yra nepaprastai sunku. Bet kai šio darbo imasi mėgėjai - tai ir rezultatai mėgėjiški. Prie samdomų žudikų tik iš dalies galima priskirti šio straipsnio pradžioje minimus pasikėsintojus į I. Udovickį. Mėgėjai Šiauliuose bandė nušauti Šiaulių nusikalstamo pasaulio autoritetus Ramūną Stungurį ir Virgilijų Norkų. Jų nužudymą rengęs Mindaugas Gavorskas šiam darbui pasamdė panevėžietį Andrių Žukauską. Jam buvo pažadėti 8 000 dolerių. Nevykėlis žudikas ne tik kad nenušovė autoritetų, bet ir jam pačiam buvo peršautos kojos, tad teko 12 metų sėsti už grotų. Tiek kalės ir nužudymo organizatorius M. Gavorskas.
O štai graudi istorija iš Palangos. A. Šupčinskio žmona Galina už kelis šimtus litų pasamdė brolius Andrių ir Viktorą Korobliovus, kad šie pagąsdintų jos vyrą, su kuriuo niekaip negalėjo pasidalyti turto. Gąsdintojai persistengė - palangiškį dailininką nužudė.
Taigi, galima daryti išvadą, kad žmogaus gyvybės kaina labai mažai. Samdyti žudikai darbo imasi už visai nedidelius pinigus - vidutiniškai už 40 000 litų. O istorija rodo, kad samdomo žudiko amžius labai neilgas: jis arba pats krenta nuo samdomo žudiko kulkos, arba papuola už grotų. Kitos alternatyvos nėra.
