Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį ukmergiškei Irenai Dunčienei (53 m.). Tyčiniu nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis bei tyčiniu turto sugadinimu kaltinta moteris už grotų praleis 11 metų. Nuteistoji nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui, kuris skundą nagrinės rugsėjo pradžioje.
Nepasidalijo uždarbiu
Tragedija Ukmergėje, Pakalnės gatvėje, nutiko pernai rugsėjį, vakare. Nemaža bendraminčių kompanija linksminosi prie buteliuko Aleksandro ir Irenos Dunčių bute - savivaldybei priklausančioje landynėje. Netrukus prie jų prisijungė ir netoliese gyvenę Irenos Dunčienės dukterėčia Rita Kunavičienė bei šios sugyventinis Rimantas Ubyšas.
Pastebėjęs be užsiėmimo kieme šlitinėjančius jaunus vyrus, kitoje gatvės pusėje gyvenantis kaimynas keliems iš jų pasiūlė "chaltūros" - iškasti duobes ir užbetonuoti tvoros stulpelius.
Šį darbą sutiko atlikti A. Dunčia ir R. Ubyšas. Už pagalbą vyrai gavo 20 litų. Kaip vėliau tvirtins Irena Dunčienė, pinigus paėmęs R. Ubyšas atsisakė pasidalinti uždarbiu, dėl to su A. Dunčia susipyko ir net susimušė. Po vyriško susistumdymo Rita ir jos sugyventinis išėjo namo, na o vyrų konfliktą akylai stebėjusi Irena Dunčienė surezgė keršto planą - už pasisavintus dešimt litų R. Ubyšą kaip reikiant pamokyti.
Padegė namą
- Ne aš sugalvojau tai padaryti, - teisme aiškinosi Irena Dunčienė. - Taip man pasiūlė tokia Rinkevičiūtė...
Kaip ten bebūtų, ne Rinkevičiūtė, o Irena Dunčienė paėmė krūvą laikraščių, prisėlino prie trijų butų namo, tą laikraščių gniužulą uždegė ir įmetė į verandą, tai yra ton namo pusėn, kurioje jau saldžiai parpė dukterėčia Rita su sugyventiniu...
Ugnis netruko išplisti ne tik po visą verandą, bet greitai pasiekė ir artimiausią kambarį. Rita Kunavičienė pabudo springdama dūmais ir pamatė, kad šalia jos gulintis sugyventinis jau nebegyvas... Išlėkusi lauk, moteris prikėlė kitus namo gyventojus. Smalkėmis apsinuodijusios moters savijauta vis blogėjo, jai prireikė medikų pagalbos. Ukmergės rajoninės ligoninės gydytojams anglies monoksidu stipriai apsinuodijusią ligonę per kelias paras pavyko atgaivinti. Smalkių prisikvėpavęs Ritos sugyventinis žuvo.
Ir ilga bausmė, ir didžiulis civilinis ieškinys
Iš pradžių buvo manoma, kad gaisras Pakalnės gatvės 32-uoju numeriu pažymėtame name kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Tačiau netrukus po nelaimės pasklido gandai, kad tai - kerštingosios Irenos Dunčienės darbas. Juo labiau kad ši moteris ne vienam buvo pasigyrusi einanti tam "nedorėliui Ubyšui" atkeršyti (bet, kaip jau žinome, atkeršijo ir savo dukterėčiai).
Nors pakviesta pokalbio į prokuratūrą Irena Dunčienė ir užsiminė tokį pasiūlymą gavusi iš kažkokios Rinkevičiūtės, pareigūnai kaltinimą pareiškė tiesioginei nusikaltimo vykdytojai.
Negana to, kad buvo pripažinta esanti kalta dėl tyčinio nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti sunkinančiomis aplinkybėmis (prieš bejėgiškos būklės asmenis, mat Rita Kunavičienė ir Rimantas Ubyšas tuo laiku jau miegojo, todėl negalėjo laiku iš patalpos pasitraukti), I. Dunčienei dar buvo pareikštas nemenkas civilinis ieškinys - už tyčinį turto sunaikinimą (namas, kuriame glaudėsi trys šeimos, ugnies buvo suniokotas neatstatomai). Šio ir Ligonių kasų už Ritos Kunavičienės gydymą pareikšto ieškinio dydis - per 6 000 litų.
Žmonos ir tetos nesmerkia
- Tikrai per griežtai tetą nuteisė, - "Akistatos" korespondentei pasakė Rita Kunavičienė, prisipažinusi, jog jau visai nebepyksta dėl to, kas nutiko pernai rugsėjį. - Kaip aš žinau, ten buvo ne vienos tetos darbas, bet kad ji viską prisiėmė sau. Aš ir teisme pasakiau - dovanoju, bet niekas į tai neatsižvelgė...
Pasak Ritos Kunavičienės, teta su dėde ją nuo mažų dienų auginę, prižiūrėję, išleidę į gyvenimą, todėl labai apmaudu, kad taip atsitikę.
Beje, Rita Kunavičienė iškart po gaisro apsigyveno pas Dunčias, vieno nedidelio kambarėlio bute, nes neturėjo kur dėtis. Greitai po sugyventinio Rimanto Ubyšo laidotuvių Rita susirado kitą draugą, Mindaugą, kuriam taip pat atsirado vietos Dunčių bute.
Dar labiau dėl savo žmonos išgyvena Aleksandras Dunčia. Girdi, kartu pragyventa 35 metai, Irutė per visą šį laiką buvo labai gera, supratinga žmona ir motina. Taip, teisybė, kartais pasikarščiuodavo, tapdavo nevaldoma, bet tai esą būdinga daugeliui dailiosios lyties atstovių, be to, jo nepuldavo... Apie ankstesnįjį Irenos teistumą, vagystę, Aleksandras nieko nenorėjo prisiminti. Irena esą tada irgi prisiėmė kitų kaltę. O kadangi pabėgo iš "laisvų statybų", buvo sugauta ir nusiųsta į Panevėžio moterų kalėjimą...
Aleksandras Dunčia sakė jau gavęs Lukiškėse vis dar laikomos žmonos laišką, kuriame ji pasakojanti, kaip sekasi leisti dienas už grotų. Anot Aleksandro, kai tik jo brangiausioji bus išsiųsta į Panevėžio moterų pataisos namus, jis paruošiąs lauktuvių ir lėksiąs į pasimatymą.
