Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Praėjusiame "Akistatos" numeryje rašėme apie liūdnai susiklosčiusį kaunietės Vitalijos (54 m.) likimą, sunkų gyvenimą po patirto smurto bei seksualinės prievartos ir beviltiškas moters pastangas ieškant kelio į fizinę bei dvasinę ramybę...
Šįkart pabandykime išsiaiškinti, kokia mūsų šalyje nusikaltimų aukų padėtis, kaip ginamos jų teisės, kur akos gali sulaukti tokiais atvejais labai reikalingos visapusiškos paramos, kaip joms nepalūžti, kur pasisemti jėgų, kokių klaidų nedaryti...
Gali pakakti ir vienos apklausos
Pasak Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus vyr. prokuroro Mykolo Girdiušo, nuo gegužės ėmę galioti nauji baudžiamieji įstatymai į pareigūnų veiklą, susijusią su nukentėjusių asmenų parodymų fiksavimu, įnešė tam tikrų teigiamų pataisų. Pavyzdžiui, seksualinę prievartą patyrusi mergina ar moteris, po patirtos prievartos kreipusis į policiją, gali būti apklausiama dalyvaujant ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir šios vienintelės apklausos pakaks - parodymų daugiau nereikės duoti nei tolesnio bylos tyrimo metu, nei vėliau - teismo posėdžiuose. Tuo, anot prokuroro, palengvinama seksualinę prievartą, išžaginimą ar panašų nusikaltimą patyrusių nukentėjėlių (kurių dalis yra dar nepilnametės ar net mažametės) padėtis.
Kita vertus, anot Mykolo Girdiušo, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog iškart po nusikaltimo į teisėsaugos instituciją kreipusis nukentėjusioji gali būti ištikta šoko, be galo susijaudinusi, sutrikusi, susinervinusi ir dėl tokios savo būklės neatsiminti nusikaltimo tyrimui galbūt labai reikšmingų detalių. Tokius nesusipratimus esą kaip tik ir gali panaikinti pakartotinės nukentėjusiųjų apklausos, kuriose užfiksuojami papildomi duomenys bei faktai, palengvinantys tiek ikiteisminio tyrimo eigą, tiek ir teisminį bylos nagrinėjimą.
Kartais, anot prokuroro, gali atsirasti objektyvių priežasčių, trukdančių seksualinę prievartą ar išžaginimą patyrusią nukentėjėlę tučtuojau nuvežti apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes būtina organizuoti skubią įtariamųjų paiešką (ar gaudynes), kitaip sakant, sekti karštais įtariamųjų pėdsakais. Gali, girdi, pasitaikyti ir kitokių nenumatytų atvejų, todėl ir šiuo metu, įsigaliojus naujam Baudžiamojo proceso kodeksui, tiriant seksualinės prievartos ar išžaginimo atvejus tyrime toli gražu ne visuomet bus apsiribota vienintele nukentėjusiosios apklausa.
Nukentėjusieji turi kovoti patys
Įstatymai numato, jog atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (pavyzdžiui, sulaikyto įtariamojo apklausa, suėmimo sankcijos nagrinėjimas teisme ir kt.), būtinas valstybės skiriamas gynėjas, atstovaujantis įtariamajam. O štai nukentėjusiems asmenims tokia privilegija nėra numatyta. Anot prokuroro Mykolo Girdiušo, nukentėjęs asmuo gali nebent savo iniciatyva pasisamdyti advokatą, o vėliau pareikšti civilinį ieškinį, kad visos išlaidos, susijusios su advokato samdymu, būtų priteistos iš kaltininko. Gerai, jei kaltasis yra turtingas, jei turės iš ko tą ieškinį padengti. Tačiau ką daryti tuomet, jei nuskriaudė oficialiai jokio turto neturintis, jokių pajamų negaunantis žaliūkas - juk iš tokio asmens išsireikalauti žalos atlyginimą yra tas pat, kas dviračiu nukeliauti į Mėnulį...
Tai ar nereiškia, jog nemokamą gynėją skiriant atstovauti įtariamajam ir užmirštant nukentėjusįjį pažeidžiamos žmogaus teisės? Anot prokuroro Mykolo Girdiušo, jo turima informacija, taip yra ir visose kitose Europos Sąjungos šalyse (advokatas parūpinamas tik įtariamiesiems bei teisiamiesiems, o ne nukentėjusiajai pusei), todėl esą būtų naivu tikėtis, kad Lietuvoje bus kitaip. Valstybė esą nėra pajėgi padėti ir vieniems, ir kitiems. Be abejo, anot pareigūno, tokius prieštaravimus galima traktuoti ir kaip žmogaus teisių pažeidimą. Negana to, prokuroro žodžiais, yra ir daugiau straipsnių, ginančių įtariamųjų, teisiamųjų - ne nukentėjusiųjų teises. Pavyzdžiui, įtariamasis (teisiamasis) gali meluoti, pateikinėti išgalvotas versijas (kurios bus nuodugniai tiriamos), tačiau už tai jis nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. O štai nukentėjusiajam už melagingų parodymų davimą gali būti tuojau pat iškelta baudžiamoji byla!
Beje, nuo gegužės įsigaliojęs naujasis Baudžiamasis kodeksas numato skirtingas bausmes už išžaginimą (lytinį santykiavimą prieš žmogaus valią) ir už seksualinį prievartavimą (tai yra už lytinės aistros tenkinimą prieš žmogaus valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu). Visi šie nusikaltimai anksčiau buvo įvardijami vienu žodžiu - išžaginimas, už tai buvo numatytas laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų. O štai dabar už seksualinį prievartavimą (tai yra lytinės aistros patenkinimą analiniu ar oraliniu būdu) bausmė sušvelninta - gali būti paskirtas tik keliasdešimties parų areštas! Tarsi lytinė prievarta oraliniu būdu būtų kaip ir nerimtas nusikaltimas. O juk dažnai merginai ar moteriai prievartinis analinis ar oralinis seksas yra dar baisiau nei išžaginimas, dar didesnis pažeminimas ir pasityčiojimas! Su tuo prokuroras Mykolas Girdiušas buvo linkęs sutikti, tačiau kodėl buvo padaryti tokie pakeitimai kodekse, tvirtino negalįs pasakyti - to esą reikėtų klausti minėto įstatymo kūrėjų ar leidėjų.
Auka neturi parodyti, kad jai sunku
Kaip nusikaltimo (išžaginimo, seksualinės prievartos) aukai nepalūžti, kaip išlikti tvirtai ir stipriai, kur pasisemti dvasinių jėgų, kokių klaidų nedaryti?
Anot žymaus šalies psichologo Gedimino Navaičio, bet kokiu atveju nusikaltimo auka neturi parodyti, kad jai sunku. Tiek per bylos tyrimą, tiek teisminio nagrinėjimo metu kilus bet kokių problemų, nukentėjusioji turi į jas atitinkamai reaguoti. Pavyzdžiui, teisingumo institucijoje išgirdusi šmeižtą ar grasinimus iš įtariamųjų (teisiamųjų) ar jų aplinkos, nukentėjusioji turi nedelsdama kreiptis į pareigūnus ir pareikalauti paaiškinti, kokios šioje situacijoje esančios jos teisės, kokių veiksmų ji (ar pareigūnai) turėtų imtis, kad tai daugiau nepasikartotų. Anot psichologo, nusikaltimo auka bet kokį spaudimą iš vadinamosios įtariamųjų (teisiamųjų) palaikymo grupės turi priimti ne kaip jai problemą, o kaip teisėsaugos problemą.
- Jei chuliganas jus užpuola gatvėje ir pareikalauja pinigų - tai lyg ir jūsų problema, - svarstė Gediminas Navaitis. - Tačiau jums užtenka sušukti: "Policija!", ir tai iškart tampa jau to chuligano problema. Jam bemat kyla klausimų: ar verta tęsti nusikaltimą, ar neatsiras nenumatytų kliūčių ir panašiai...
Analogiškai, anot psichologo, nukentėjusioji turėtų reaguoti ir į teismo posėdžio metu "priešo pusei" atstovaujančių asmenų laidomas replikas, užgaulius žodžius, įžeidžius komentarus ar klausimus (nukentėjusioji turėtų atminti, jog jai klausimus gali užduoti tik teismas).
Kita vertus, nėra lengva įrodyti, kad policijos, prokuratūros ar teismo koridoriuose nusikaltimo auka buvo šmeižiama, įžeidinėjama, kaltinama nebūtais dalykais. Psichologas neabejoja, jog minėtus nusikalstamus veiksmus būtina pagrįsti įrodymais. Dėl to, anot Gedimino Navaičio, nusikaltimo aukai be galo reikalingas artimųjų, giminaičių ar draugų palaikymas, parama. Matydami, kad nukentėjusioji į teisėsaugos instituciją atvyko ne viena, įtariamuosius palaikančios grupės atstovai, psichologo įsitikinimu, tikrai gerai pagalvos, ką galima kalbėti, o ko - ne. Gerai yra vienas liudytojas, o dar geriau jų turėti kelis... Dar viena galimybė įrodyti, kad auka buvo puolama, kad jai buvo grasinama - padaryti garsinį įrašą.
Psichologas Gediminas Navaitis atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką. Nukentėjusioji esą turi suvokti, kad ji neišvengs tam tikros įtampos, ir tam reikiamai pasiruošti. Teismo posėdyje rodomos aukos ašaros, emocijos, nesugebėjimas susitvardyti ir ramiai kalbėti, psichologo žodžiais, yra tiesioginė pagalba skriaudikams - tuomet jie pasijunta esą stipresni, tada jiems tampa lengviau įrodinėti savo tiesą!
Kad išvengtų nereikalingų emocijų (o jų valdymas - viena iš būtiniausių sąlygų įgyvendinti teisingumą!) nukentėjusioji teismo posėdžiui turi pasiruošti tiek fiziškai, tiek psichologiškai: gerai išsimiegoti, saikingai pavalgyti, galbūt išgerti raminamųjų... Labai svarbu, kaip jau minėta, jausti šalia artimą žmogų, palaikantį jo žvilgsnį.
Teismo procesą, anot psichologo, galima įsivaizduoti kaip varžybas, kaip savotišką žaidimą (susitinka du priešininkai - nukentėjusioji ir teisiamasis).
- Kad būtų įmanoma šį "žaidimą" žaisti, būtina žinoti jo taisykles, - svarstė psichologas. - Juk niekas nežaidžia krepšinio nežinodamas, į kurį krepšį reikia įmesti kamuolį, kiek sekundžių galima laikyti kamuolį ir panašiai.
Nukentėjusiajai tos "žaidimo taisyklės" - tai savo teisių žinojimas: kaip konkrečiu atveju pasielgti, kokius prašymus teismui pateikti, kokie yra nuosprendžio apskundimo terminai ir t. t. Visą šią informaciją gali suteikti advokatas. Tačiau bėda ta, jog nukentėjusieji advokato paslaugomis pasinaudoja palyginti retai (pinigėliai pataupomi, o teisingumas nukenčia).
- Nusikaltimų aukoms būtų neprošal pasiskaityti spaudą, kad ir jūsų "Akistatą", - toliau kalbėjo psichologas Gediminas Navaitis. - Analitiniai, išsamūs straipsniai apie bylų tyrimo užkulisius, apie teisminius procesus, teismų posėdžių "virtuvės" atskleidimas - ši informacija tokiems piliečiams būtų labai naudinga.
Mat dažnas nukentėjusysis, anot psichologo, apie teisinę sistemą žino tik iš kino filmų, kurių dauguma teisine prasme yra "vaikiški".
Svarbiausia - nepalūžti
Anot psichologo Gedimino Navaičio, nusikaltimo auka jokiu būdu neturėtų nuleisti rankų - ji tiesiog privalo visur ieškoti patarimo ir paramos - nuo psichologo konsultacijos iki nereikšmingo pokalbio su nepažįstamuoju prie kavinės stalelio...Tik išsikalbėjusi, tik išgirdusi daugybę patarimų (net ir pačių nerealiausių) nukentėjusioji galės išsirinkti tinkamiausią, nesijaus sugniuždyta, užspeista į kampą, neturinti jokio pasirinkimo.
Jei nusikaltimo auka stokoja pinigų, Lietuvos teisės universiteto Teisės klinikoje turi galimybę gauti nemokamą teisinę konsultaciją; jei negali kreiptis į privatų psichologą, jos paslaugoms - nemokamas psichologinės pagalbos telefonas, kai pašnekovui galima pasiūlyti pokalbio sąlygas (pavyzdžiui, atsisakyti pasakoti patirtos prievartos detales), kai bet kuriuo metu pokalbį galima nutraukti...
Nusikaltimo auka (ypač jei yra nukentėjusi nuo netoliese gyvenančių, anksčiau pažinotų asmenų) turėtų pakeisti gyvenamąją vietą - tai padeda greičiau atsiriboti nuo to, kas buvo, pamiršti nemalonius prisiminimus.
Iš nevyriausybinių organizacijų - tik moralinė parama
Lietuvos teisės universiteto docentė Irena Žemaitaitytė pabrėžė, jog nusikaltimų aukoms daug dėmesio skiria ir šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, taip pat religinės bendruomenės.
Nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos pirmininkas Petras Ancelis "Akistatai" patvirtino, kad organizacija turi galimybę nukentėjusiesiems suteikti ne materialinę, o tik nemokamą teisinę bei psichologinę paramą, konsultuoti vienu ar kitu klausimu. Tiesa, yra viena problema - norint gauti šią paramą, reikia atvykti į Vilnių (nemaža dalis nukentėjusiųjų tai padaryti neturi galimybės).
Asociacijos pirmininkas sutiko su tuo, kad tokia pagalba, kokią dabartiniu metu pajėgi teikti asociacija, nukentėjusiesiems yra aiškiai per maža. Negana to, pastaruoju metu kilo dar daugiau problemų: anksčiau organizacijos atstovas turėjo teisę nusikaltimo aukai atstovauti teisme, o dabar tokia galimybė panaikinta - nustatyta, kad atstovas gali būti tik teisininkas.
- O koks teisininkas sutiks dirbti už dyką? - svarstė asociacijos pirmininkas.
Kitaip sakant, minėtas įstatymo pakeitimas nusikaltimų aukų padėtį tik pablogino.
Nieko paguodžiančio nepasakė ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkė Marija Nijolė Bikauskienė:
- Mes neturime tokio projekto, pagal kurį nusikaltimų aukas galėtume remti materialiai, - patvirtino asociacijos vadovė. - Tai numatyta tik ateities planuose. Gilinsimės, analizuosime padėtį, kreipsimės pagalbos į įvairias instancijas...
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkė patvirtino, jog abejingumas nusikaltimų aukoms - didžiulė valstybės problema, kurią esą reikėtų spręsti skubos tvarka.
