Kristina PETROŠIENĖ
2001 metų liepos 1 dieną įsigaliojęs naujasis Civilinis kodeksas išsamiai reglamentuoja ne tik sutuoktinių, bet ir kitų kartu gyvenančių asmenų turtinius santykius. Šioje publikacijoje rasite informaciją apie turtinius santykius tarp sutuoktinių, taip pat turtinius santykius pagal vedybų ir partnerystės sutartis.
SUTUOKTINIŲ TURTINIAI SANTYKIAI
Naujajame Civiliniame kodekse yra skiriamas sutuoktinių pagal įstatymą ir pagal sutartis nustatytas turto teisinis režimas. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, tai jų turtui taikomas įstatymais nustatytas turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė - t. y. sutuoktinių turto dalys yra lygios. Turtas turi tokį statusą tol, kol nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., sutuoktinio mirtimi).
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinių asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš sutuoktinių bendros veiklos; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gautos pajamos - jeigu verslu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (pvz., žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, kt.).
Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo turtas; sutuoktiniui dovanotas arba jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai; intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas - jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Svarbu žinoti, kad sutuoktinio asmenine nuosavybe esantis turtas gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu yra nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis arba darbu (pvz., kapitalinis buto remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas, kt.).
Bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą sutuoktiniai valdo, juo naudojasi arba disponuoja bendru sutarimu, o asmenine nuosavybe esantį turtą sutuoktinis naudoja, jį valdo ir juo disponuoja savo nuožiūra. Tačiau jeigu sutuoktinis savo asmenine nuosavybe esantį turtą tvarko taip aplaidžiai, neprotingai arba nerūpestingai, kad kyla grėsmė šeimos interesams, jog tas turtas gali būti prarastas arba iš esmės sumažėti, tai kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą ir reikalauti, sutuoktinio turtui būtų skirtas administratorius.
Sutuoktiniai gali dovanoti vienas kitam turtą pagal teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo sutarčių sudarymą. Tačiau įsidėmėkite, kad santuokos nutraukimo atveju dėl santuokos nutraukimo kaltas sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus sutuoktuvių žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu jie gali reikalauti grąžinti vienas kitam padovanotus nekilnojamuosius daiktus, tačiau tam reikalingos tam tikros sąlygos - nuo dovanojimo sutarties turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.
Jeigu vienas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo santuokines pareigas, numatytas CK, ir savo veiksmais kelia grėsmę turtiniams šeimos interesams, kitas sutuoktinis gali kreiptis į teismą ir prašyti uždrausti sutuoktiniui be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti bendru sutuoktinių turtu. Toks draudimas gali būti nustatomas ne ilgesniam negu dvejų metų laikotarpiui.
VEDYBŲ SUTARTIS
Kaip jau buvo minėta, sutuoktinių turtiniai santykiai gali būti nustatomi ir vedybų sutartimi. Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo arba gyvenant skyrium.
Vedybų sutartis gali būti ikivedybinė (sudaryta iki santuokos įregistravimo) ir povedybinė (sudaryta po santuokos įregistravimo). Pažymėtina, kad nepilnamečiams vedybų sutartį leidžiama sudaryti tik po santuokos įregistravimo. Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo, o povedybinė - nuo jos sudarymo, jeigu pačioje sutartyje nenurodyta kitaip. Vedybų sutartis yra sudaroma notarine forma ir turi būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kuris, kaip planuojama, pradės veikti nuo 2002 metų liepos 1 dienos.
Vedybų sutartyje sutuoktiniai gali nurodyti, kad turtas, įgytas ir iki santuokos, ir gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; turtas, įgytas susituokus, yra sutuoktinių bendroji dalinė nuosavybė.
Sutuoktiniai vedybų sutartimi gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto režimą. Taip pat vedybų sutartimi sutuoktiniai gali nustatyti vienas kitam teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes, darant išlaidas, taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jeigu santuoka nutraukiama, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių turtiniais santykiais.
Sudarytos vedybų sutarties sąlygos negalioja, jeigu prieštarauja įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai; keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė arba jų bendroji dalinė nuosavybė, teisinį režimą - jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę bendrosios jungtinės nuosavybės režimą; pažeidžia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą; riboja sutuoktinių teisnumą ir veiksnumą; reglamentuoja sutuoktinių neturtinius santykius; nustato arba keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikų atžvilgiu; riboja arba atima iš sutuoktinio teisę į išlaikymą; riboja arba atima sutuoktinio teisę kreiptis į teismą; keičia turto paveldėjimo tvarką arba sąlygas.
Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką arba sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Vedybų sutartis gali būti pripažinta negaliojančia bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.
PARTNERYSTĖS SUTARTIS
Galimas dar vienas kartu gyvenančių asmenų turtinių santykių nustatymo būdas - partnerystės registravimas. Įregistravus partnerystę, tarp vyro ir moters nustatomi turtiniai santykiai, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms - sugyventiniai turi kartu išgyventi ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos ir turėti tikslą sukurti šeiminius santykius. Šios nuostatos įsigalios nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šiuo metu toks įstatymas rengiamas.
Šis turto teisinis režimas taikomas tik tam turtui, kurį sugyventiniai bendrai įgijo ir bendrai naudoja.
Bendrai naudojamu turtu pripažįstamas bendrai įgytas gyvenamasis namas, butas, kuriuos sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami; vieno iš sutuoktinų nuomos, uzufrukto teisė arba kitokia teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami; bendrai įgytas nekilnojamasis daiktas; baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai įgijo ir naudoja. Sugyventinis be kito sugyventinio rašytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti jų bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. Ši norma netaikoma, jeigu sugyventinis negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito sugyventinio prašymu gali duoti teismas.
Kad padalytų bendrai sugyventinių įgytą ir naudojamą turtą, teismas nustato sugyventinių bendrai naudojamą arba įgytą turtą ir kiekvieno jų atskirą turtą.
