Sigitas STASAITIS
Pamatęs dvylikos metų vaikėzą, besidairantį Šiaulių miesto apylinkės teismo koridoriuje, budintis policininkas norėjo pypliui paaiškinti, kad jis ne ten atėjęs - saldainių kioskas už kampo.
- Ne, aš atėjau ne saldainių, - plonu balseliu išdidžiai atšovė neužauga. - Mane čia teisia dėl kapų išniekinimo!
Mažius kiek pasigyrė - toje byloje jis buvo ne teisiamasis, o tik liudytojas, nors būtent jis sukurstė dvi mergaites (!) apiplėšti kapines. Atamanas dėl jauno amžiaus bausmės išvengė, o abi kapų plėšikės nuščiuvusios išklausė po nuosprendį.
Pernai rugsėjo 6-ąją sutemus trys nepilnamečiai patraukė į Ginkūnų (Šiaulių priemiestis) kapines. Vogti sukurstė mums jau pažįstamas dvylikametis Tomas K., jam padėti mielai sutiko dvi draugės: Vita Garunkštytė ir Alma Gegeckaitė. Abiem tuomet buvo po 16 metų, abi buvo baigusios vos po 7 klases ir toliau mokytis tingėjo - vagystėms gi didelio intelekto nereikia. Iš tikro tą vakarą tuščiose tamsiose kapinėse reikėjo ne proto, o drąsos - trijulė išsirinko Antano Jurevičiaus ir Onos Virbickienės kapus, gražiai aptvertus aliuminio tvorelėmis. Kol panelės saugojo, atsigulęs ant nugaros kavalierius kojomis išlaužė minėtųjų kapų tvoreles. Grobį nuvilkę prie kapų laistymui įrengtos vandens cisternos, nepilnamečiai nulėkė į netoliese esančią Ginkūnų gyvenvietę, kur susirado karučius ir porą maišų. Pavogtas groteles sulaužę ir paslėpę maišuose, jaunieji vagišiai karučius nustūmė namų link. Jiems bedrožiant pro Ginkūnų mokyklą, gatve automobiliu važiavę D. Paužuolis su M. Montvilas susidomėjo - ką gi naktį karučiais gali vežti trys vaikai? Kol vyrai apsuko mašiną ir privažiavo, mergos išsilakstė, buvo sučiuptas vienintelis Tomas. Jis iš pradžių bandė meluoti metalą radęs, tačiau D. Paužuolis su M. Montvila nesidavė lengvai apmulkinami, snargliaus pareikalavo parodyti tą vietą. Įsitikinę, jog įkliuvėlis meluoja, vyrai melagį įteikė policininkams į rankas. Pareigūnai tai jau mokėjo išsiaiškinti vagystės bendrininkes. Tokiu būdu V. Garunkštytė su A. Gegeckaite buvo apkaltintos kapų išniekinimu. Iškviestos į komisariatą nedorėlės iš karto apsiverkė ir viską prisipažino.
Pirmą kartą teisiamos merginos atsiprašė žmonių, kurių palaidotųjų kapus apiplėšė, prisiekinėjo daugiau nebenusikalsti, kaip nors atlyginti nuostolius. Tomas dėl jauno amžiaus teisiamųjų suolo išvengė.
Teisėja atsižvelgė, kad abiejų merginų sunki materialinė padėtis, į kitas lengvinančias aplinkybes ir abi nuteisė kalėti po pusę metų, tačiau bausmių vykdymas abiem gražuolėms atidėtas. Nusišluosčiusios po ašaras panelės patenkintos nuliuoksėjo namo.
Liko neatsakytas klausimas - kaip mūsų visuomenė iki tiek nusirito, kad vaikai eina plėšti kapų? Atsakyti nesunku, pažiūrėjus į teisiamųjų tėvus. Vienos nuteistosios tėvai gyvena pačiame garsiausiame Ginkūnų barake, ne šiaip sau pramintame Bimbaline.
- Atstok, tu, - proceso metu drėbė kitos merginos motina, kai teisėja geranoriškai kažko paklausė teisiamųjų tėvų. Į tėvus pažvelgus iš šalies tampa aišku ne tik tai, jog priteistas 800 litų nuostolis vargu ar kada bus atlygintas, bet ir tai, kad kol kai kam degtinė bus svarbiau už vaikų auklėjimą, netrūks ir vaikų, naktimis su maišais sėlinančių į kapines.
Autoriaus nuotr.
Alma su Vita nuščiuvusios klausėsi pirmojo savo nuosprendžio. Duokdie ir paskutinio.
(2mergos.jpg)
