Per ilgametę darbo praktiką kauniečiui gydytojui psichiatrui-psichoterapeutui Ramučiui Kazlauskui teko konsultuoti labai daug neurozės kamuojamų vaikų. Tokių pacientų nusiskundimai, anot gydytojo, kuo įvairiausi: bloga nuotaika, sukaustytas elgesys, keista būsena, įkyrių idėjų ir impulsų, kurių niekaip neįmanoma atsikratyti, jutimas, įvairios baimės. Visa tai gali tęstis ilgą laiką, pasireikšti isterijos priepuoliais.
Vienos iš dažniausiai nustatomų vaikų isterinių neurozių priežasčių, pasak gydytojo Ramučio Kazlausko, yra tėvų dėmesio stoka, charakterio neurozės, mikčiojimas, šlapinimasis ir t. t. Dažnai pasitaiko, kuomet vaikus pas gydytoją psichoterapeutą atvedę tėvai ir patys yra turėję nemažai psichologinių problemų, sirgę viena ar kita neurozės forma. Todėl užuot gydžius tik neuroze sergantį vaiką, neretai tenka konsultuoti ir abu jo tėvus ar kitus šeimos narius. Polinkis į neurozes gali būti paveldėtas, todėl kiekvienai šeimai būtų neprošal pasidomėti giminės genealoginiu medžiu, išsiaiškinti, ar anksčiau nebuvo pasitaikę keistai besielgusių, psichikos sutrikimų turėjusių ar nusižudžiusių giminaičių. Tokiais atvejais galimoms problemoms būtų galima užbėgti už akių - vos pradėjus reikštis pirmiesiems vaiko neurozės simptomams, kuo skubiau parodyti jį psichoterapeutui.
Pasak gydytojo Ramučio Kazlausko, mokslininkai jau seniai yra pastebėję, jog psichikos sutrikimu vaikas gali susirgti dar negimęs - dar motinos įsčiose! Pavyzdžiui, kai kūdikis nėra laukiamas, kai būsima motina išgyvena didelį stresą, turi psichologinių problemų.
Ūgtelėję tokie vaikai šiek tiek skiriasi nuo sveikų bendraamžių: ilgiau ruošia pamokas, jaučia baimę pakviesti atsakinėti labiau jaudinasi, jiems gali drebėti balsas, prakaituoti rankos. Dėl šių priežasčių vaikas gali užmiršti ką mokęsis, suklysti ir tai neabejotinai turi įtakos mokymosi rezultatams.
Blogai, kuomet esant tokiai padėčiai tėvai draugų ar pažįstamų yra klaidingai nuraminami (arba patys tėvai sau tai įteigia), neva vaikas išaugs, o visos anksčiau minėtos problemos išsispręs savaime. Kaip rodo gydytojo psichoterapeuto darbo praktika, laiku nesuteikus reikiamos psichoterapinės pagalbos, ilgainiui tokio vaiko gyvenimas tik sunkėja, dar labiau komplikuojasi, užaugęs toks pilietis jaučiasi be galo nelaimingas.
Kritinis periodas vaiko amžiuje - paauglystė, brendimo laikotarpis. Nors statistika fiksuoja, kad šiuo metu neurozėmis serga daugiau mergaičių nei berniukų, gydytojas R. Kazlauskas mano, kad šis santykis yra apylygis, mat dažniausiai motinos į dukterų elgesį kreipia daugiau dėmesio, anksčiau susirūpina jų psichika ir galimais sutrikimais. O sūnus paprastai yra sunkiau prikalbinti nuvykti į vaikų psichologo ar psichoterapeuto konsultaciją.
Būtent prasidėjus brendimui paaugliams kyla problemų dėl hormonų audrų. Anksčiau buvęs geras berniukas (mergaitė) staiga gali pradėti karščiuotis - dėl smulkmenos ima isterikuoti, gali net atsikalbinėti, tėvams priešgyniauti, tapti grubus. Tėvai turėtų sukaupti visą kantrybę ir už tai ne griežtai bausti, o su maištaujančiu paaugliu (sūnumi ar dukterimi) labai atvirai, kaip lygus su lygiu, kaip artimiausi draugai išsikalbėti. Kuo daugiau ir nuoširdžiau su vaiku bendrauti - štai vienas iš efektyviausių vaikų neurozės gydymo būdų.
Brendimo laikotarpiu atsiradusios tėvų ir vaikų bendravimo problemos kartais per tam tikrą laiką dingsta savaime. Tačiau kai kada prireikia specialisto konsultacijos. Gydytojas psichoterapeutas paminėjo, jog vaikams neskubama skirti stipresnių medikamentų - gerų rezultatų gali duoti ir atviras pokalbis, ir netradiciniai gydymo metodai (šviesos, kvapų, garsų terapija), ir žoliniai preparatai.
Neurozė - tai ne psichikos liga, o tik laikinas sutrikimas. Laiku suteikus tinkamą pagalbą šis sutrikimas praeina ir nesikartoja.
Gydytojas atkreipė dėmesį, jog kur kas dažniau neurozė diagnozuojama vienturčiams vaikams. Mat tokie dažniausiai būna daugiau išlepę, daugiau viskuo aprūpinti. Užsiėmę tėvai neretai savo atžalą patiki seneliams, kurie su anūku elgiasi lyg su žaislu, viską leidžia, pildo visus įgeidžius. Kai po kurio laiko vaikas sugrįžta tėvų globon ir pajunta griežtesnį auklėjimą, štai ir prasideda isterijos, neurozės. Gausiose, daugiavaikėse šeimose vyresnieji vaikai jaučia pareigą pasirūpinti mažesniaisiais, todėl įgyja daugiau įgūdžių, patirties, savarankiškumo, kas taip pat yra labai svarbu jų tolimesniame gyvenime formuojantis charakteriui ir asmenybei.
Pasak gydytojo R. Kazlausko, labai dažnai neurozes vaikams sukelia tėvų nesantaika. Tie tėvai, kurie kasdien pykstasi, konfliktuoja, o šeimos neardo vien dėl vaikų, psichiatro psichoterapeuto žodžiais, būtent savo vaikams labiausiai ir pakenkia. Beje, kartais vaikui nereikia ir girdėti tėvų barnių - slogią šeimyninę atmosferą jis pajunta ir be žodžių.
Kada laikas tėvams susirūpinti savo vaiko elgesiu, psichika? Pasak gydytojo R. Kazlausko, jau galima bendrauti su 4-6 metukų sulaukusiu vaiku. Įvairiais testais, piešinukais, žaidimais, pokalbiais ir kitomis priemonėmis išsiaiškinama vaiko padėtis šeimoje, todėl įmanoma suteikti reikiamą psichoterapinę pagalbą ir jam, ir jo tėvams.
Taigi, mieli tėveliai, jei atkreipėte dėmesį, kad jūsų vaikas pasidarė dirglus, neramus, piktas, pradėjo prastai miegoti, anksti keliasi, kartais tampa agresyvus, neranda vietos, o visos jūsų pastangos vaikui padėti - bevaisės, nelaukite, kol sveikatos sutrikimai įsisenės - kreipkitės į gydytoją. Jokia gėda bendrauti su psichiatru. Gėda bus tuomet, kai su vaiku apskritai neįstengsite susikalbėti.
Gydytojas psichiatras psichoterapeutas Ramutis Kazlauskas savo privačiame kabinete Kaune teikia kvalifikuotas konsultacijas visiems bet kokių psichikos sveikatos sutrikimų turintiems pacientams, taip pat ir vaikams, garantuoja anonimiškumą. Kabineto adresas Kaune: Jotvingių gatvė, 16. Tereikia iš anksto užsiregistruoti mobiliuoju telefonu (8*698) 4 38 08.
