Žilvinas VIZGIRDA
Vyriausybė patvirrtino programą, kurioje numatyta iki 2010-ųjų metų paruošti Lietuvos seisminio pavojaus žemėlapį, įrengtri seisminio tinklo GEOFON programos stotis, užtikrinti nuolatinius seisminio aktyvumo stebėjimus. Sudarius žemėlapį ir įrengus modernias stotis, kur galima numatyti kokį pavijų gali sukelti žemės drebėjimas. Tokių tyrimo stočių ir seisminio pavojaus žemėlapio reikia ne tik dėl žmonių saugumo, bet ir gerinant Lietuvos įvaizdį: specialistams kelia nerimą ir tai, kad apie Ignalinos atominę elektrinę anksčiau įrengtos keturios stotys nėra techniškai patikimos. Manoma, kad atominė alektrinė pastatyta pavojingoje tektoninėje zonoje.
Nors aplamai iki šiol rytinė Baltijos jūros pakrantė tradiciškai traktuojama kaip labai žemo seismingumo sritis. Tačiau kartais žemė susiūbuoja ir mūsų šalyje. Paskutinį kartą žemės drebėjimą jautėme 2004 m. rugsėjo 21 dieną. Jo epicentras buvo Kaliningrade. Jį buvo ga;ima jausti visoje Lietuvoje, o labiausiai Klaipėdos krašte. Ten vibravo langų stiklai, siūbavo lempos, įskilo kelių namų sienos.
Patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nei vienas žemės drebėjimas. Seniausiai aprašytas Skirsnemunėje 1328 metais, kai kaip rašoma Petro Dvisburgiečio kronikoje: "šioje pilyje taip siaubingai sudrebėjo žemė, kad grėsė pavojus, jig gali sugriūti aukštesni pastatai, o tie, kurie buvo pastatuose, jau rengėsi, vengdami mirties, šokti žemyn". Antras drebėjimas buvo juntamas Vilniaus rajone, Bezdonyse. Kaip rašė laikraštis "Kurjer Litewski", jometu atsinėrė 1 km. ilgio plyšys. Stiprūs žemės drebėjimai buvo fiksuoti ir netoli Lietuvos sienų: 1909 metų Liepojoje 1977, 1986, 1990 Rumunijoje.
Mūsų kaimynai latviai surinko duomenis,kad Latvijos ir Estijos teritorijose laikotarpiu nuo 1616 iki 1911 metų vyko 18 gan stiprių žemės drebėjimų. Seisminis aktyvumas Lietuvoje kiek mažesnis nei pas kaimynus.
Per metus žemė visame pasaulyje patiria apie 800 drebėjimų. Jie vyksta dėl staigaus žemės pelmių potencinės energijos atsipalaidavimo. Žemės blikai pajuda, kai trinties jėgos nebeatlaiko tempimo. Drebėjimą gali sukelti ir karstiniai įgriuvimai, vulkanų išsiveržimai, nuošliaužos, meteoritai. Jei drebėjimo epicentras yra vendenyne, kyla milžiniškos bangos vadinamos cunamiu ir nušluojančios visą krantą. Visi dar puikiai prisimena kol kas didžiausią šio šimymečio katastrofą - žemėsbdrebėjimą Pietryčių Azijoje 2004 metų gruodžio 26 dieną. Kilusi cunamio banga nušlavė kelių valstybių pakrantes. Žuvo beveik 300 tūkstančių žmonių. Netoli tos vietos žemė drebėjo ir šių metų gegužę. Indijoje Javos saloje sudrebėjus žemei žuvo apie 500 žmonių. Daugiau kaip 20 000 aukų pareikalavo žemės drebėjimas 2005 metų spalio mėnesį Pakistane. 2003 metų gruodžio 26 dieną daugiaunei 26 tūkst. žmonių žuvo per žemės drebėjimą, sugriovusį istorinį Bamo miestą pietų Irake. Beveik 20 tųkst. žmonių ir per žemės drebėjimą 2001 m. sausio 26d. vakarų Indijoj.
