Ar reikia apmokėti gynėjo paslaugas, kurių nebuvo prašyta?
Laikraščio skaitytojas Algirdas K. iš Kauno rašo, jog prieš tam tikrą laiką jam teko susidurti su teisėsaugos pareigūnais. Per tardymą jis buvo atsisakęs paskirto gynėjo, o teisme nagrinėjant bylą to nepadarė. Teismo posėdžio metu dalyvavo advokatė, nors laiško autorius jos paslaugų neprašė. Po kiek laiko jis gavo raštą iš antstolių kontoros, kuriame buvo reikalaujama sumokėti 360 litų už advokato suteiktas paslaugas. Laiško autorius norėtų sužinoti, ar privalo sumokėti už paslaugas, kurių neprašė.
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas paaiškino, jog iki šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje galiojo Baudžiamojo proceso kodekso 350-asis straipsnis, kuris numatė, jog jeigu advokatas dalyvavo byloje pagal paskyrimą, teismas, priimdamas nuosprendį, kartu priima nutartį, kurioje nurodo, kokio dydžio atlyginimą nuteistasis ar jo įstatyminiai atstovai turi sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuo sausio 1 dienos ši norma neteko galios. Tikriausiai laiško autoriaus atžvilgiu teismas nuosprendį priėmė iki netenkant galios šiai teisės normai, todėl iš jo priteisė atlyginimą už jį gynusio advokato darbą. Pagal įstatymą priimta nutartis yra galiojanti ir ją privaloma vykdyti. Panaikinus šią teisės normą, nepriimta jokia speciali teisės norma (kad, sakykim, anksčiau priimtos tokios nutartys neturi būti vykdomos), vadinasi, tai, kas buvo teisėta nutarties priėmimo metu, lieka galioti ir įsiteisėjusi teismo nutartis turi būti vykdoma. Todėl laiško autoriui teks sumokėti iš jo priteistą pinigų sumą. Jeigu laiško autorius mano, kad vis dėlto ši suma priteista nepagrįstai, galėtų ją ginčyti, bet tai padaryti yra labai sunku. Dabar galiojančios teisės normos, jas atitinkamai interpretavus, lyg ir leistų skųsti tokią nutartį, tačiau tai susiję su praleisto termino atstatymu, todėl realių galimybių apskųsti šią nutartį, kuri jau yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma, praktiškai nėra.
