Apie atleidimą iš darbo
Laikraščio skaitytoja Irena M. iš Naujosios Akmenės rašo, jog dirba lopšelyje-darželyje auklėtoja. Nuo 2001 metų rugsėjo 1 dienos ši įstaiga bus perorganizuota į darželį-mokyklėlę ir dėl to mažinamas darbuotojų skaičius. Kovo 30 dieną laiško autorei buvo įteiktas įspėjamasis lapelis, kuriame nurodyta, jog ji pagal LR darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 2 punktą, rugpjūčio 31 dieną, bus atleidžiama iš darbo. Laiško autorei siūloma keisti darbo sąlygas, t. y. dirbti kiemsarge. Moteris nurodo, jog yra baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, įgijusi istorijos mokytojos specialybę. Minėtame lopšelyje-darželyje jai buvo suteikta vyresniosios auklėtojos kategorija. Laiško autorė šioje įstaigoje dirba 12 metų (iš viso pedagoginio darbo stažas - 21 metai), išsituokusi, viena augina du vaikus (5 metų dukrą ir penkiolikmetį sūnų, kuris po nelaimingo atsitikimo tapo invalidu). Moteris norėtų sužinoti, ar teisingai pasielgė darbdavys, priėmęs sprendimą ją atleisti iš darbo? Ar gali ją, be pačios sutikimo, pervesti dirbti kiemsarge ir neišmokėti išeitinės pašalpos, jeigu ji dirbti šiose pareigose nesutinka? Ar nepažeistos jos socialinės garantijos? Ar eilinės atostogos įskaitomos į 4 mėnesių įspėjamąjį laikotarpį? Kodėl apie atleidimą iš darbo jai buvo pranešta prieš 5 mėnesius, jei iš darbo ruošiamasi atleisti rugpjūčio 31 dieną?
Advokatas V. Kazakiūnas pateikė tokius atsakymus. Apie būsimą atleidimą iš darbo darbuotoją, turintį mažamečių vaikų, reikia įspėti prieš 4 mėnesius. Be to, Darbo sutarties įstatymo 34 straipsnyje yra nuostata, kad įspėjimas netenka galios, jeigu po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikino nedarbingumo ir atostogų laiko. Konkrečiu atveju, jeigu darbuotojai per tą keturių mėnesių laikotarpį bus suteiktos eilinės atostogos, šis laikotarpis neįsiskaitys į tą terminą, per kurį netenka galios įspėjimas. Matyt, darbdavys dėl šios nuostatos ir įspėjo darbuotoją apie galimą atleidimą prieš 5 mėnesius. Tačiau jeigu jis būtų įspėjęs prieš 4 mėnesius, nebūtų padaręs klaidos. Darbdavys siūlo darbuotojai dirbti kiemsarge, nors toks darbas visiškai neatitinka nei jos profesijos, nei specialybės, nei kvalifikacijos. Darbo sutartis gali būti keičiama tiktai darbuotojui ir darbdaviui susitarus. Darbo sąlygas darbdavys gali pakeisti, bet profesijos, specialybės ar kvalifikacijos, kurios yra įrašytos darbo sutartyje - ne. Galima pakeisti pareigų pavadinimą, tačiau jos turi būti tokios, kad atitiktų darbuotojo profesiją, specialybę ar kvalifikaciją, todėl negalima auklėtojai-pedagogei pavesti dirbti kiemsarge. Tai yra šiurkščiausias darbo sutarties pažeidimas. Darbo sutartis yra sandoris, susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, ir jo vienašališkai keisti negalima. Tokiu atveju, jeigu darbdavys atleistų darbuotoją iš darbo todėl, kad ji atsisakė dirbti šitaip pakeistomis darbo sąlygomis, teismas darbuotoją grąžintų į darbą ir priteistų kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką, nes jau buvo minėta, kad nors darbdavys turi teisę pakeisti pareigų pavadinimą, tačiau tos pareigos turi atitikti darbuotojo profesiją, specialybę ar kvalifikaciją. Dėl to toks įspėjimas ir siūlymas pereiti dirbti kiemsarge yra neteisėtas, jis turėtų būti pakoreguotas, atsižvelgiant į pareikštas pastabas.
