Jo Ekscelencija ir Jo Eminencija
Abiejų pareigūnų pavardės redakcijai žinomos, tačiau saugumo sumetimais neskelbiamos.
(Du portretai tautiniam peizaže)
Kartą ėjo taku Eminencija,
Susitiko jisai Ekscelenciją.
Eminencija sako:
"Pasitraukti prašyčiau nuo tako,
Nes skubu į šventovę
Pasimelst už tautiečių dorovę".
Ekscelencija sako: "Dorovė -
Neblogai. Bet svarbiau juk gerovė.
Kai išalksta tauta,
Tampa ji nedora ir pikta.
O kad tarptų dorumo tradicija -
Mes įsteigėm dorovės policiją.
Tad skubu aš į Briuselį -
Gal į NATO galop mes pakliūsime.
Tad prašyčiau praleisti mane".
Eminencija sako: "Na ne!
Be dorovės
Nesulauksime niekad gerovės.
Pjaus tautietis tautietį kaip pjovęs.
Ne tik pjaus -
Bet ir muš, reketuos, prievartaus.
Tad dorovė - dalykas svarbus".
"Bet manasis - skubesnis! -
Ekscelencija sako. - Artėja rinkimai.
Ir mane baimė ima,
Kad manęs neišrinks.
Neišrinks - dar ir galvą ištrinks".
Eminencija remias Šventuoju Raštu:
Apie tai, kad mažai išrinktų,
Nors aplinkui - pulkai pašauktų.
O rinkimai ateis ir praeis.
Taip jau buvo visokiais laikais.
Ir Jo Ekscelencija,
Ir Jo Eminencija -
Nesitraukia nė vienas nuo tako,
Tiktai stovi ir šneka.
O aplinkui sugriuvo šventovės,
Nesimato jokios gerovės.
Algos mažos, nedarbas didėja.
O rinkimai vis viena artėja.
