Rusijos trąšų gamybos ir eksporto milžinas koncernas "Jevrochim" traukiasi iš Lietuvos pajūrio - parduodama Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste rusams priklausanti bendrovė "Transfosa".
"Transfosa" Rusijos koncernui atiteko, kai jis prieš porą metų įsigijo Kėdainių trąšų gamybos bendrovės "Lifosa" kontrolinį akcijų paketą, trečiadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Ankstesnis "Lifosos" bendrasavininkis Kauno verslininkas Danas Tvarijonavičius bei jo partneriai iš Jungtinių Valstijų su "Transfosa" siejo ambicingus projektus - ketino čia įrengti trąšų terminalą, bet "Jevrochim" nuo šios idėjos nusigręžė.
Pardavusi krovos įrangą, baržas, pagalbinį laivyną "Transfosa" dabar verčiasi tik uosto ekologijos darbais - utilizuoja iš prekybos ir žvejybos laivų surinktus užterštus vandenis, degalų atliekas.
Pernai 430 mln. litų apyvartą pasiekusi ir 3 mln. litų pelno uždirbusi "Lifosa" iš Klaipėdos uosto į Europą ir kitus žemynus per metus eksportuoja daugiau kaip 2 mln. tonų chemijos produktų. Tai sudaro maždaug 5 procentus Lietuvos geležinkeliais vežamų krovinių apyvartos.
"Transfosa", anksčiau per metus krovusi iki 200 tūkst. tonų produktų ir stabdžiusi monopolines tendencijas trąšų krovos versle, buvo tarsi rakštis didesnėms uosto bendrovėms - "Achemos" grupės valdomai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai ("Klasco"), "Klaipėdos Smeltei", "Begai".
Įsigyti "Transfosa" nori Bronislovo Lubio vadovaujama "Achemos" grupė, kauniečio verslininko Zigmo Petrausko valdomas Klaipėdos terminalas, "Bega", "Klaipėdos Smeltė", šaldytų produktų importo ir eksporto įmonė "Paulius Association".
Nepriklausomi ekspertai "Transfosa", kurios metų apyvarta siekia 6-10 mln. litų, yra įvertinę pradine 1,7-1,8 mln. litų kaina. Kai kuriems uosto specialistams tokia bendrovės pardavimo kaina atrodo juokinga. Jie teigia, kad vieta, kurioje ji įsikūrusi, kainuoja kur kas brangiau.
"Tranfosos' pirkėjus domina ne atliekų utilizavimo verslas, bet strategiškai patogi įmonės vieta šalia Naujosios perkėlos į Smiltynę. Pagilinus įmonei uosto direkcijos nuomojamą 143 metrų ilgio krantinę, čia būtų galima krauti vidutinės talpos prekybos laivus.
"Transfosoje", kurios kranto linija iš viso siekia 450 metrų, ketinama pastatyti naują krovinių ir keleivinių laivų terminalą. Manoma, kad jis galėtų tapti konkurentu "Klasco" valdomai Tarptautinei jūrų perkėlai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir "Transfosos" užsakymu jau rengiama tokio terminalo projektinė studija. Kaip jis galėtų veikti šalia atliekų surinkimo ir utilizavimo įrenginių - neaišku.
Jei naujieji "Transfosos" savininkai atsisakytų sanitarijos verslo, valstybę užgriūtų kitos problemos - laivams nerekomenduojama plaukti į Europos Sąjungos standartų neatitinkančius, ekologiškai nesaugius uostus.
BNS