Norėčiau pratęsti temą apie Lietuvos teisėsaugą bei tai, kad mes, kaliniai, gerai gyvename ir valgome ("Karaliai žagrės broliai" bei "Užtektų duonos ir vandens", "Akistata", 2001 m. kovo 20 d.).
Nesiginčysiu su Ona Češkevičiene, bet mielai jai atiduočiau savo dienos maisto davinį, kad tik ji būtų soti ir laiminga, valgyčiau duoną ir vandenį, kad tik gerbiamoji Ona, prisisotinusi mūsų "nuostabiomis" kruopomis, būtų bebaimė ir Dievui padedant praragėtų. Kad realų gyvenimą matytų ne tik iš spaudos puslapių ir kad nematuotų žmonių vienu matu. Kodėl ponia Ona nerašo apie valdžios vyrus, apie jų išleistus įstatymus? Kas kaltas, kad ji gauna tik 231 lito pensiją? Vagiami milijonai ir, kas be ko, su valdžios palaiminimu. Patys išleidžia įstatymą, pasinaudoja juo, o kai pradeda lįsti galai, išleidžia kitą įstatymą, kuris užglaisto pirmą nusikaltimą. O mokesčiai? Čia gi įteisintas valdiškas reketas. Kokias algas gauna teisėjai, prokurorai? Be to, konservatoriai žadėjo, kad pensininkai gyvens kaip rojuje, nieko nestokodami. Kodėl, ponia Ona, tylite, kodėl rašinėjate nesąmones, nuo kurių jūsų pensija nepadidės ir bulvyčių pietums nepadaugės. Imkitės konkrečių veiksmų ir kovokite dėl savo teisių, surinkite 500 000 pensininkų ir eikite į gatves piketuoti bei reikalauti iš valdžios pilnaverčio gyvenimo, o ne vargano egzistavimo. Juk net pats Artūras Paulauskas prieš kelerius metus visai Lietuvai skelbė, kad nusipelnėme gyventi geriau. Taip, nusipelnėte, bet kodėl jūs, pensininkai, negyvenate geriau? Ogi todėl, kad tai buvo tik A. Paulausko priešrinkiminiai pažadai, taip buvo ir bus visame pasaulyje. Svarbiausia - prižadėti ir kuo daugiau surinkti tokių naivių pensininkų parašų. Nesvarbu, kad pats A. Paulauskas naudojasi tarnybine padėtimi. Apsitvėrė sau buvęs prokuroras tvorą, savavališkai užėmęs svetimą žemę. Sumokėjo 2 000 litų baudą. Na ir kas! Manote, ją nugriaus? Ne! Kaip stovėjo, taip ir stovės, net šuneliai ant jos šlapintis nedrįs, o jūs, ponia Ona, taip ir liksite su savo 213 litų egzistuoti toliau. Sutinku su skaitytojo Aleksandro Čiupo iš Kauno nuomone, kad valstybės veikėjai, gindami savo interesus, atvirai tyčiojasi iš Lietuvos žmonių, kišdami į kalėjimus nekaltus žmones, kurių kaltė neįrodyta, bet paremta "vidiniu" teisėjų įsitikinimu bei šabloniška Lietuvoje fraze "teismas mano, kad teisiamuoju nėra pagrindo tikėti".
Paimkim kad ir vargšę teisėją E. Milinienę. Tik pagalvokite, susirgo išsėtine skleroze!? Kol pati neįkliuvo, apie ligą niekas nežinojo? O kiek žmonių ji nuteisė sirgdama šia liga? Kodėl nenubausti pareigūnai, kurie skyrė ją į teisėjo pareigas?
Robertas Prialgauskas, Vilnius
