Irena ZUBRICKIENĖ
Po to, kai Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, šių metų gegužę išnagrinėjusi civilinę bylą dėl tėvo valdžios apribojimo Alvydui Bielevičiui (51 m.), patenkino šį Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) ieškinį, Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis "beteisis tėvas" nesiliauja apipylinėti skundais ir laiškais įvairias institucijas. Už sugyventinės nužudymą kalintis Alvydas, Kauno apygardos teismui parašęs skundą, kad panaikintų Marijampolės teismo sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo, teisėjams tebeduoda įvairių nurodymų (!) akcentuodamas, kaip buvo pažeistos jo žmogaus teisės!
Smurtu išardyta šeima
Praeityje tris kartus už įvairius nusikaltimus teistas ir "zonoje" ne vienerius metus praleidęs A. Bielevičius pastarąjį kartą už grotų atsidūrė 2001-ųjų balandžio pradžioje peiliu nudūręs savo sugyventinę Danutą Ramanauskienę (45 m.), savo sūnaus Artūro (dabar 13 m.) motiną. Kauno apygardos teismas pripažino Alvydą Bielevičių tyčia nužudžius sugyventinę ir nuteisė jį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Abu savo tėvus iš karto praradęs Artūras, tuomet pradinukas, liko dėdės šeimoje - oficialia jo globėja buvo paskirta dėdienė Marytė Bielevičienė (53 m.).
Laiškai be atsako
Toks brolienės noras ir VTAS darbuotojų sprendimas Alvydui Bielevičiui nepatiko. Kalinys pradėjo rašyti skundus, esą jo mažametis sūnus patikėtas blogiems žmonėms. Laisvės netekęs vyras tikino labai norįs matytis su sūnumi kolonijoje, tačiau globėjai berniukui esą įdiegė, kad tėvas - blogas, žiaurus, motinos žudikas. Alvydo nuomone, jo sūnus globėjams yra tik didžiulis pajamų šaltinis - gaunamos valstybės pašalpos esą nei taupomos, nei skiriamos vaiko reikmėms.
Marijampolės VTAS darbuotojai, susitikę ir su kalinčiu tėvu, ir su dėdienės globojamu mažamečiu, ir su globėjais, išsiaiškino berniuko norus. Artūras išdrįso pasakyti nenorįs matytis su tėvu, kuris atėmė iš jo motiną, kuris ir prieš jį pakeldavo ranką, būdavo labai žiaurus. Tokių vaiko norų paisė ir teismas - apribojo tėvo valdžią be teisės matytis su sūnumi, nes nustatė, kad tėvo padarytas nusikaltimas sukėlė berniukui gilią emocinę krizę, paliko ryškius sielos randus.
Neprarasdamas vilties vėl būti Artūro tėvu ir "deramai sutvarkyti jo ateitį", A. Bielevičius dabar skunduose skelbia, jog visų jo bėdų kaltininkė yra brolienė Marytė Bielevičienė. "Zonoje" į valias lako turintis kalinys "atkasinėja" senus Marytės biografijos faktus ir tikina, jog ji netinkama būti jo sūnaus globėja. Alvydas įsitikinęs, kad Marytės pasirinkta pozicija - tai tik kerštas jam, prieš keliolika metų atstūmusiam jos rodytą dėmesį. Be kita ko, Alvydas aiškina, kad ir sugyventinės žudiku jis tapęs išprovokuotas neblaivios Marytės. (Duomenų, kad M. Bielevičienė nesirūpintų globotiniu ir jį skriaustų, neturi nei Artūro mokytojai, nei seniūnija, nei VTAS.)
Kalinio reikalavimai
Reikalaudamas pakeisti sūnaus globėją, esą neteisėtai užvaldžiusią jo sukauptą turtą ir mintančią globos pinigais, viename iš skundų A. Bielevičius nurodė, kaip dabartiniai globėjai turėtų elgtis su Artūrui teikiama valstybės parama. Vyras pareikalavo, kad pirmiausia sūnui būtų nupirktas kompiuteris bene už 700 litų. Taip pat privaloma kas mėnesį nunešti į banką po 250 litų ir padėti juos Artūro sąskaiton. Pabrėžęs, kad Kauno apygardos teismas skundą turėtų nagrinėti tik jam pačiam dalyvaujant, Alvydas dar nurodė teisėsaugininkams dėl blogos sveikatos neetapuoti jo į Lukiškes, o į teismą vežti tiesiai iš Pataisos namų. Kalinys dar užsiminė, kad grąžinus jam tėvo teises ir nubaudus kaltuosius (sūnaus globėją ir atsakingą VTAS darbuotoją) dėl jo likimo, teisme bus pateiktas jo ieškinys moralinei žalai atlyginti - tik suma bus aptarinėjama esą ne iš anksto, o pačiame posėdyje.
