Nuo gegužės 1-osios Europos Sąjungos institucijose dirba Lietuvos atstovai. Į Europos Komisiją išvyko įgaliotinė Dalia Grybauskaitė. Visateisiais Europos Parlamento nariais tapo, nors ir labai trumpam, ligšioliniai Lietuvos stebėtojai. Juos netrukus pakeis artėjančiuose Europarlamento rinkimuose išrinkti deputatai.
Žiniasklaidoje pasigirdo politikų ir valstybės pareigūnų pareiškimų, kad būtent paskirti ar išrinkti Lietuvos atstovai ir gins Lietuvos interesus, kad būtent jie bus “Lietuvos lobistai Europos Sąjungoje”. Galima suprasti, kad to tikimasi, bet ar lūkesčiai pagrįsti?
Europos Komisijoje savo atstovus turės visos valstybės narės - naujokės to išsireikalavo, nors iš pradžių dar nepriimtoje Europos Sąjungos Konstitucijoje buvo numatytas mažesnis įgaliotinių skaičius. Visais svarbiais klausimais Europos Komisijoje balsuoja visi įgaliotiniai, tad kiekvienos šalies atstovas gali sustabdyti jį delegavusiai valstybei nepalankų sprendimą. Tačiau už konkrečią Europos Komisijos veiklos sritį atsakingas įgaliotinis neprivalo ir net negali atstovauti tik savo valstybės interesams. Gerai Lietuvoje žinomas Gunteris Verheugenas rūpinosi plėtra, o ne atstovavo savo valstybei. Komisijos vadovas Romano Prodi tikrai nebuvo nuolatinis Italijos reikalų atstovas.
Europos Parlamente “Lietuvos delegacijos” irgi nebus - partijų sąrašuose išrinkti deputatai dirba Europos Parlamento partijų frakcijose, pati Parlamento veikla yra partinė. Žinoma, ir čia labai svarbiais klausimais Lietuvos rinkėjų išrinkti deputatai gali susivienyti ir ginti Lietuvos interesus, bet turint omenyje pačią Parlamento veiklos specifiką, to galima tikėtis tik išskirtiniais atvejais. Tokie atvejai, be abejonės, bus politiniai.
Tačiau, kaip teigia mūsų politikai, kasdieniai Lietuvos interesai Europos Sąjungoje bus ūkiniai. O jais pirmiausia turės ir privalės rūpintis Lietuvos Vyriausybė - tai yra konkrečios ministerijos, kurių atstovai nuo gegužės 1 dienos reguliariai pradeda keliauti į Briuselį. Būtent jie Europos Komisijoje turės tvarkyti, atstovauti ir ginti Lietuvos reikalus. Tai visai nauja patirtis, nes iki šiol Lietuvos atstovavimu daugiausia rūpinosi Užsienio reikalų ministerija. Tuoj po gegužės 1-osios pasigirdusios kalbos apie vėluojantį projektų rengimą, ko gero, yra tik ledkalnio viršūnėlė. Rimtos tiesioginio darbo su Europos Komisija patirties Lietuvos ministerijos neturi ir ta patirtis gali kainuoti brangiai.
Tad verta įsiklausyti į senesnių Europos Sąjungos narių siūlymus. Ligšiolinė patirtis rodo, kad geresnių rezultatų pasiekia tos ES valstybės ir regionai, kurie Europos Komisijos slenksčiams minti naudojasi profesionalių atstovų lobistų paslaugomis.
Austrų konsultacinės bendrovės “Eco Plus” vadovas Helmutas Miernickis tvirtina, kad Europos Sąjunga turi daug vaikų, tad daugiausiai gauna tie, kurie nuolat šmėžuoja “tėvų” akyse. Beje, bendrovės “Eco Plus” savininkė yra Žemutinės Austrijos regiono valdžia, o pati bendrovė rūpinasi Europos Sąjungos dotacijomis regionų plėtros projektams. Pasak H. Miernickio, be lobistų pastangų Briuselyje toli nenueisi.
Austrija, palyginti nesena Europos Sąjungos narė, iki šiolei iš Europos Sąjungos fondų gavo nemažą paramą savo regionams. Kaimynės Austrijos patirties paraginti kai kurie Vengrijos ir Čekijos regionai Briuselyje jau įsikūrė savo biurus. Pavyzdžiui, Briuselyje jau veikia Prahos ir Vidurio Čekijos biurai, pradėję lobistinę veiklą. Rengiasi atidaryti savo biurą Pietų Čekijos regionas.
Žinoma, Briuselyje veikia ir daugybė savo paslaugas siūlančių konsultacinių bendrovių, kurias galima samdyti dėl vieno ar kito projekto. Bet kuriuo atveju projektų rengėjams Lietuvoje ir Lietuvos Vyriausybei būtina planuoti išlaidas lobistams - saviems ar svetimiems. Tikėtis, kad lobistų darbą nudirbs Europos Sąjungos institucijose atsidūrę lietuviai, geriausiu atveju yra naivu.
