Remigijus RAINYS
Tauragės rajone, Gryblaukio kaime, gyvenę sugyventiniai Regina Rūkienė (42 m.) ir Egidijus Lesnickas (34 m.) be žinios dingo dar sausio 6-osios vakarą. Laiškininke pašte dirbusi Regina ir namuose ūkininkavęs Egidijus tą dieną savo penkiametį sūnų paliko pagloboti R. Rūkienės mamai, o patys dviračiu išriedėjo aplankyti vos už poros kilometrų gyvenančios Reginos pusseserės. Giminaitė svečius pavaišino, tačiau sugyventiniai neužsibuvo, nes reikėjo skubėti namo šerti gyvulių. Tad apie 18 valandą abu atvykėliai vėl sėdo ant vieno dviračio ir išmynė atgal. Tuo metu lauke jau buvo tamsu, tvyrojo rūkas ir kiek lynojo. Tačiau mažylis tą vakarą tėvų taip ir nesulaukė. Tuomet niekas dar nežinojo, kad kažkieno ištarta frazė "dingo kaip į vandenį" po kelių mėnesių pasitvirtins tikrąja prasme.
Pradžioje namiškiai manė, kad galbūt sugyventiniai užsisėdėjo pas giminaičius ir liko ten nakvoti, juo labiau kad Regina tik prieš kelias dienas buvo išėjusi atostogų ir į darbą skubėti nereikėjo, tačiau kai jie nesugrįžo ir visą kitą dieną, kreipėsi į policiją. Oficiali pražuvėlių paieška buvo paskelbta tik sausio 10 dieną. Paieškose dalyvavo ne tik pareigūnai, bet ir kone visi Gryblaukio gyventojai. Buvo pasitelkti net kariškiai, tačiau tuomet jokių pėdsakų neaptikta. Tik sausio viduryje prie vieno iš Gryblaukio kaime esančių tvenkinių buvo surasta kepurė. Nors ji niekuo neišsiskyrė iš kitų kaimo vyrų nešiojamų galvos apdangalų, artimieji atpažino, kad tai Egidijaus dingimo dieną dėvėta kepurė. Kilus įtarimui, kad E. Lesnickas ir R. Rūkienė galėjo nuskęsti tvenkinyje, jų kūnų ieškojo Tauragės gelbėtojai ir iš Šilutės iškviesti ugniagesiai - narai, tačiau trukdė tvenkinio dugne susikaupęs daugiau nei metro storio dumblo sluoksnis. Paieškos buvo bergždžios, todėl ketinta jas pratęsti, kai atšilus orams bus galima nuleisti tvenkinio vandenį.
Prieš kelias dienas sugyventinių dingimo paslaptį atskleidė atsitiktinai pro tvenkinį ėję kaimo vyrai. Apie dešimt metrų nuo kranto jie pamatė kažką panašaus į lede įšalusį žmogaus kūną. Aiškiai buvo galima įžiūrėti galvą, kojas, drabužius. Skubiai iškviesti Tauragės ugniagesiai- gelbėtojai kirviais iš gerokai aptirpusio ledo iškapojo abiejų skenduolių kūnus. Moteris buvo tvirtai įsikibusi į vyro rūbus, tad sugyventiniai atrodė tarsi apsikabinę paskutiniam atsisveikinimui. Manoma, kad tamsoje ir rūke važiavę E. Lesnickas ir R. Rūkienė posūkyje išklydo iš kelio ir nebesuvaldę dviračio nedideliu šlaitu nuriedėjo žemyn bei įkrito į tvenkinį. Šis vandens telkinys jungiasi su kitu tvenkiniu, jo vanduo teka, todėl srovė galėjo juos nunešti toliau nuo kranto. Įmirkusių rūbų gramzdinami nelaimėliai, atsidūrę maždaug pusantro metro gylio vandenyje, atsistoti, nubristi iki kranto bei išlipti negalėjo ir dėl storo dumblo sluoksnio. Jame galėjo nugrimzti ir sugyventinių dviratis, kuris nerastas iki šiol.
Našlaičiu likusį mažąjį R. Rūkienės sūnų priglaudė Egidijaus brolio šeima. Iš pirmosios santuokos moteriškė turėjo dar du sūnus - septyniolikametį ir aštuoniolikmetį, kurie gyvena Klaipėdoje ir Kaune, tačiau dažnai lankydavosi motinos namuose. Abu vaikinai pas mamą viešėjo ir jos bei E. Lesnicko dingimo dieną. Gryblaukio kaime gyvenančiai 76 metų amžiaus R. Rūkienės motinai Onai Stoškienei tenka laidoti jau antrą savo vaiką - prieš tris dešimtmečius Batakių karjere nuskendo jos septyniolikametis sūnus.
