Ketvirtadienį iš Stambulo oro uosto pakilo laineris Tu-154, kuriuo į Maskvą skrido 162 keleiviai ir 12 įgulos narių. Po pusvalandžio lėktuvą užgrobė 3 čečėnų tautybės teroristai ir pareikalavo, kad nusileisti Saudo Arabijoje, šventame visiems musulmonams Medinos mieste. Lėktuvo užgrobėjai pareikalavo, kad Rusija nutrauktų karines operacijas Čečėnijoje ir per televiziją parodytų dokumentinius kadrus apie rusų kareivių žiaurumą.
Pagrobėjas - buvusio ministro brolis
Netrukus po pagrobimo paaiškėjo, kad teroristai susiję giminystės ryšiais su žinomu Čečėnijos veikėju, buvusiu A. Maschadovo vyriausybės ministru Aslanbeku Arsajevu. Tu-154 užgrobė buvusio ministro brolis Supjanas kartu su dviem nepilnamečiais sūnumis. Buvo pasklidęs gandas, kad lėktuve yra ir Rusijos specialiųjų tarnybų ieškomas Aslanbekas Arsajevas, tačiau vėliau tai paneigta. Supjanas Arsajevas ir jo 15 bei 17 metų sūnūs neatrodė kaip tikri teroristai- jie teturėjo virtuvinį peilį ir bombos muliažą (kai kurių šaltinių teigimu, užpuolikai neturėjo ir muliažo - tik kalbėjo apie lėktuve neva padėtą bombą), o vėliau pasiėmė lėktuve buvusius priešgaisrinius kirvukus. Tačiau ir to užteko, kad lėktuvas butų nuskraidintas į Mediną, o daugiau nei 170 žmonių patirtų turbūt siaubingiausias akimirkas savo gyvenime.
Deryboms patekus į aklavietę - šturmas
Medinoje lėktuvas nusileido ketvirtadienį, apie trečią valandą. Teroristai pareikalavo vertėjo, galinčio susišnekėti su jais čečėniškai, ir pateikė reikalavimus. Saudo Arabijos saugumo tarnybos (beje, operatyviai derinusios visus savo veiksmus su Rusija), kol kas neatskleidžia visų derybų smulkmenų, tačiau kažkokiu būdu jiems pavyko susitarti su teroristais ir šie po penkių valandų paleido keliolika įkaitų (daugiausia moteris ir vaikus). Pasinaudoję šiokia tokia sumaištimi, iš lėktuvo tuo pat metu pro galinį liuką sugebėjo pabėgti 15 keleivių. Po poros valandų paleista dar viena grupė įkaitų, lėktuve pasiliko apie 120 žmonių. Penktadienio rytą derybos pateko į aklavietę: teroristai pradėjo reikalauti pripildyti lėktuvo bakus degalų ir greičiausiai ruošėsi skristi į radikaliųjų talibų valdomą Afganistaną (kuris pripažįsta Čečėnijos nepriklausomybę). Tačiau Saudo Arabijos tarnybos iš Maskvos buvo gavusios griežtus nurodymus jokiu būdu neleisti užgrobtam lėktuvui su daugiau nei 100 jų valstybės piliečių pakilti iš Medinos. Tuomet buvo parengtas lėktuvo šturmo planas ir apie 10 valandą Saudo Arabijos specialiosios paskirties antiteroristinis būrys įsiveržė į lėktuvą.
Įkaitų mirtis - dėl netikusios operacijos?
Kai teroristai pagrasino tuoj pat susprogdinsią lėktuvą, jei nebus užpilta degalų, į lėktuvą įsiveržė antiteroristinis būrys. Kareiviai įsiveržė pro pilotų kabiną, galinę dalį ir salono viduriniąsias duris vienu metu. Prieš tai nuskambėjo paliepimas visiems keleiviams gultis ant grindų, įspėta, kad tuoj prasidės šturmas, tačiau tik nedidelė jų dalis įvykdė prašymą. Lėktuve kilusi panika ir tapo pagrindine dviejų niekuo nekaltų žmonių žūties priežastimi. 27 metų turką, ramiai sėdėjusį savo krėsle, per klaidą nušovė patys Saudo Arabijos kareiviai, o stiuardesei Julijai Fominai turėtu peiliu gerklę perrėžė septyniolikmetis teroristas, kurį iš karto po to nušovė kareiviai. Dėl stiuardesės ir turko gyvybių kovoti jau nebereikėjo: J. Fominai buvo perrėžta miego arterija, o turką nušovęs kareivis savo darbą atliko "profesionaliai" - pataikyta tiesiai į širdį. Beje, kai kurių keleivių teigimu, stiuardesė taip pat buvo nušauta Saudo Arabijos kareivių. Tą patį viename interviu teigė ir vienas Tu-154 pilotų. Tačiau pagal oficialiąją versiją stiuardesės mirties priežastis - pjautinė, o ne šautinė žaizda. Kai kas Saudo Arabijos specialiosioms tarnyboms bando suversti ir kaltę dėl septyniolikmečio teroristo mirties - jis mirė praėjus 10 minučių nuo sužeidimo. Teroristo gyvybę greičiausiai dar būtų buvę galima išgelbėti, tačiau net ir sunkiai sužeistas paauglys dar buvo surakintas antrankiais ir paguldytas ant žemės, o gydytojas jį apžiūrėjo tik po penkių minučių.
Labai neigiamai savo kolegų iš Saudo Arabijos darbą įvertino ir Rusijos specialiosios paskirties būrio "Alfa" specialistai. Tiesioginiame NTV eteryje šio būrio pulkininkas Olegas Balašovas pareiškė, kad arabai operaciją atliko tiesiog siaubingai, o visos žmonių aukos - jų kaltė. Pulkininkas teigė, jog pasirinkta neteisinga derybų taktika, be to, šturmas aiškiai atliktas kruopščiai neišnagrinėjus nusiųstų Tu-154 brėžinių. Pulkininkas dar pabrėžė, jog Rusijoje per vadavimo operacijas pavyksta išvengti nekaltų įkaitų aukų.
Įgula laikėsi didvyriškai
Vieną reikšmingiausių vaidmenų visoje įkaitų dramoje suvaidino lėktuvo ekipažas - jam (išskyrus stiuardeses) pavyko užsibarikaduoti pilotų kabinoje. Lėktuvo įgula kruopščiai laikėsi instrukcijų ir stengėsi bet kokia kaina neįsileisti pas save teroristų. Atsilaikyti pavyko labai sunkiai, kadangi teko laikyti duris, kurias tuo metu iš kitos pusės kirviu kapojo vienas teroristų. Įgulai neįsileidus užpuolikų į pilotų kabiną, Saudo Arabijos kareiviams buvo kur kas lengviau organizuoti šturmą.
Užgrobti lėktuvą išprovokavo Rusijos specialiosios tarnybos?
Supjano Arsajevo artimieji nieku gyvu nenorėjo patikėti, kad jis, o tuo labiau sūnūs galėtų užgrobti lėktuvą ir netgi nužudyti žmones. Artimai su Supjanu bendravęs jo sesers vyras L. A. Ibrahimovas teigė, kad S. Arsajevas su sūnumis paprasčiausiai skrido į Maskvą pas giminaičius ir tikrai neturėjo jokių planų užgrobti lėktuvą. Tačiau viskas išėjo kiek kitaip. Atėję į oro uostą pasitikti Arsajevų, giminaičiai išvydo Supjaną ir septyniolikmetį Denisą per televiziją kaip teroristus, ant trapo besiderančius su arabų įkaitų vadavimo specialistais.
Giminaičių teigimu, jį užgrobti lėktuvą greičiausiai bus išprovokavusios specialiosios Rusijos tarnybos. Gali būti, kad skrydžio pradžioje S. Arsajevą buvo bandoma sulaikyti, neva šis skrendąs iš Turkijos, kur buvo susitikęs su ieškomu broliu Aslanbeku. Gali būti, kad šoko būsenos Supjanas ir nutarė užgrobti lėktuvą.
Rusai neigia, kad lėktuve buvo specialiųjų tarnybų agentų. Užtat jie teigia, kad jau pavyko išsiaiškinti, jog už lėktuvo pagrobimo tiesiogiai stovi garsusis čečėnų karo vadas Chatabas.
Pats S. Arsajevas ir kitas jo sūnus, penkiolikmetis Erischanas, yra Saudo Arabijoje. Tolesnis jų likimas neaiškus. Rusai reikalauja išduoti teroristus, tačiau Saudo Arabija delsia, kadangi su Rusija neturi nusikaltėlių perdavimo sutarties.
Čečėnams grobimas - įprastas dalykas
- Aš pasiryžęs mirti dėl to, kad pasaulis atkreiptų dėmesį į Rusijos kareivių žiaurumą Čečėnijoje, - sakė S. Arsajevas.
Jis tikrai ne pirmasis čečėnas, nutaręs tokiu būdu atkreipti dėmesį į padėtį savo šalyje. Čečėnų kovotojams įprotis imti įkaitus yra įsišaknijęs labai giliai. Dažnai Čečėnijoje rusų kariai ar civiliai žmonės grobiami reikalaujant išpirkos. Nebe pirmas kartas, kai siekiant politinių tikslų, įkaitais tampa rusų lėktuvų keleiviai. Laimei, iki šiol žmonių aukų pavykdavo išvengti.
Pirmasis toks atvejis užfiksuotas 1990-aisiais, kai čečėnas pagrobė Tu-154, pakilusį iš Grozno, ir nutupdė jį Stambule. Kitais metais įvykdyti du analogiški lėktuvo užgrobimai (beje, taip pat buvo užgrobti Tu-154). Dviem atvejais iš trijų buvo reikalauta Čečėnijos nepriklausomybės.
1994-aisiais, kai Rusijos kariai įžengė į Čečėniją, pročečėniška teroristų grupuotė prie Turkijos krantų užgrobė kruizinį laivą ir, reikalaudami nutraukti karą, keturias dienas įkaitas laikė daugiau nei 200 keleivių.
Pernai čečėnas užgrobė lėktuvą, skridusį iš Dagestano į Maskvą. Įgula nepakluso teroristo reikalavimams skristi į Afganistaną, nutupdė lėktuvą kariniame oro uoste, kur visi keleiviai buvo išlaisvinti.
Tarp piratų - lietuviai
Lėktuvų nuskraidinimai pasaulyje - ne naujiena. Pirmasis oficialiai pasaulyje užregistruotas oro piratavimo atvejis įvyko Peru 1931 metais. Nuo 1968 metų lėktuvai nuskraidinami ir politiniais tikslais. Pirmieji tai padarė arabai, užgrobę Izraelio avialinijų lėktuvą ir privertę jį nusileisti Alžyre. Po dvejų metų išgarsėjo ir lietuviai. 1970-ųjų spalio 15 dieną Pranas ir Algirdas Brazinskai pareikalavo, kas lėktuvas su 45 keleiviais skridęs maršrutu "Batumis - Suchumis", pakeistų kursą ir nusileistų Turkijoje. Vyresnysis Brazinskas buvo ginkluotas pistoletu ir medžiokliniu šautuvu, o penkiolikmetis jo sūnus Algirdas turėjo medinę granatos imitaciją. Brazinskų dvikova su lėktuvo įgula ir lėktuve buvusiais dviem KGB darbuotojais baigėsi tragiškai - per susišaudymą žuvo stiuardesė Nadežda Kurčenko (24 m.). Sužeisti pilotai nusileido Turkijoje. Tabzono mieste, kur lietuviai paprašė politinio prieglobsčio. Ir nors Sovietų Sąjunga dėjo visas pastangas, kad Brazinskai būtų grąžinti į Maskvą, tačiau Vakarų pasaulis ir ypač išeiviai lietuviai pasiekė, kad oro piratus teistų Turkijos teismas. Po šešerių metų dabartino Lietuvos prezidento V. Adamkaus, buvusio VLŪK-o vadovas K. Bobelis ir kitų pastangomis Brazinskai buvo paleisti iš Turkijos kalėjimo ir per Italiją bei Venesuelą pasiekė Ameriką. Ten jie gyvena ir dabar, abu turi JAV pilietybę.
Per paskutiniuosius 10 metų nuskraidinta bent 10 Rusijos lėktuvų. Visi oro piratai buvo nubausti.
