Šarūnas Naruševičius
Už poros dienų baisiausia metų šventė - Helovynas. Nusižiūrėję į bendraamžius jaunuoliai vakarėliuose baugins vienas kitą baisomis kaukėmis. Kalbama, jog Helovyno naktį atgyja vilkolakiai, vampyrai išsiruošia siurbti kraujo, o dvasios, velniai ir raganos laigo naktyje ūkaudami ir tuo padoriems žmonėms keldami mirtiną baimę. Helovynas - krikščionybės sukultūrinta pagoniška šventė.
Manoma, kad būtent mirties baimė lėmė religijų atsiradimą - tikint amžinuoju gyvenimu mirti ne taip baisu. Tam, kad mirusiųjų sielos nekibtų ir nekeršytų, jas dera pamaloninti. Taip prieš daug tūkstančių metų atsirado šventės, skirtos mirčiai, išėjusiųjų vėlėms bei jas globojančioms dievybėms. Dažniausiai šios šventės būdavo rengiamos niūrų rudenį, kai pasibaigę rudens darbai ir trumpos ūkanotos dienos kelia depresiją.
Prieš ketvertą tūkstančių metų Vakarų Europoje gyvenę senovės keltai spalio 31-ąją jau šventė panašią šventę "Samhain". Išpažinę pagonišką druidistinę religiją keltai tikėjo, jog "Samhain" dieną mirusiųjų sielos klajoja po žemę, tad joms, kad nesupyktų, dera palikti maisto bei aukoti aukas. Iš vytelių nupynę didžiulę tuščiavidurę žmogaus skulptūrą keltai į ją suvarydavo karo belaisvius ar šiaip nepritapėlius ir, nepaisydami jų protestų, iškilmingai sudegindavo vėlių džiaugsmui.
Amžiams bėgant pagoniški papročiai susimaišė su naujomis religijomis. Krikščioniškasis tikėjimas taip pat pagarbiai žiūri į mirusiuosius - išnyko tik kruvini pagoniški papročiai. Palaipsniui katalikiškose šalyse susiformavo Mirusiųjų bei visų šventųjų pagerbimo diena, o protestantiškose, tokiose kaip JAV, - Helovynas.
Kasmet spalio 31-ąją JAV paaugliai, "pasipuošę" baisiomis kaukėmis ir pasiėmę lempas iš skaptuotų moliūgų, lanko kaimynus ir siūlo išsipirkti saldumynais, antraip būsiąs iškrėstas piktas pokštas. Gailintiesiems saldainių krečiamos eibės - ištepliojami langai, užremiamos durys, gąsdinama paslaptingais šiurpiais garsais. Vaikėzų teroras amerikiečiams taip įkyrėjo, jog kažkoks šmaikštuolis 1970 metais paskleidė gandą, kad Helovyno dieną kažkas kažkur vaikus pavaišino užnuodytais saldainiais. Gandas nepasitvirtino, tačiau atsargieji ir praktiškieji amerikiečiai ėmėsi atsargumo priemonių. Ne, ne uždraudė savo vaikams kaulyti saldainių, o ėmė juos... lydėti iki kaimyno durų.
Sovietinėje Lietuvoje nei kas apie Helovyną daug žinojo, nei kas būtų leidęs jį švęsti. Turėjom tik Helovyno parodiją - kai per televizorių rodydavo "moliūgus" - L. Brežnevą ar K. Černeneką, apsiseiliojusius ir veblenančius, per plenumą skaitančius ilgą kalbą. SSRS žmonių, pripratusių prie šalies vadovų zombių, nebūtum išgąsdinęs jokiais helovyniškais vaiduokliais.
Atgavę Nepriklausomybę ėmėme aklai mėgdžioti Vakarus. Dabar kiekvienas snarglius žino, kad spalio 31-ąją reikia "Maksimoje" ar panašiame "supermarkete" pirktis žalio grimo, kaukę ar "vampyro dantis", guminių šikšnosparnių arba kitokių baisybių ir jomis puikuotis (ką ten išgąsdinsi) per vakarėlį.
