1956 metų kovo 5 dieną minint Josifo Stalino trečiąsias mirties metines, Gruzijoje prasidėjo neramumai. Tbilisyje į pilną jaunimo pagrindinę miesto aikštę išėjo už rankų susikabinę kaip Leninas ir Stalinas nugrimuoti artistai. Juos audringais aplodismentais sutikusi minia netruko susilaukti represijų. Aikštėje pasirodę kareiviai pradėjo šaudyti ir nukovė dvidešimt septynis žmones.
Minint Stalino mirties metines gedulingi mitingai Gruzijoje vyko ir anksčiau, tačiau 1956 metų kovo 5 dieną jaunimas nesiskirstė ir mitingavo net kelias dienas. Nepaklusnumo priežastimi tapo SSRS Komunistų partijos XX suvažiavimas, kurio metu naujasis partijos lyderis Nikita Chruščiovas pasmerkė asmenybės kultą. Keliaklupsčiavimo vadui dvasia išauklėtas Gruzijos jaunimas tai palaikė N. Chruščiovo asmeniniu kerštu dievinamam tautiečiui ir nusprendė ginti jo atminimą.
Mitingai apėmė ir kitus Gruzijos miestus - protestavo Kutaisis, Suchumis. Atsakomosios Kremliaus reakcijos ilgai laukti nereikėjo - į Tbilisį buvo įvestos papildomos Raudonosios Armijos dalys. Mitingo centrinėje Tbilisio aikštėje dalyviai išrinko delegaciją, kuri turėjo išsiųsti sveikinimo telegramą Molotovui jo gimimo dienos proga. Pašte delegacijos nariai buvo suimti, tačiau vienam pavyko pabėgti ir jis paragino mitinguojančiuosius išvaduoti savo kolegas. Įsiaudrinusi minia siūbtelėjo pašto link, tačiau ten ją pasitiko kareivių šūviai ir durtuvai.
Tų įvykių dalyvė Nana Čotošvili, tuomet maža mergaitė, ėjo prie krūtinės spausdama Stalino portretą ir manė, kad kareiviai neišdrįs jo paliesti, tačiau tūlas raudonarmietis smeigė šautuvo durklu ir mažoji parkrito. Visi galvojo, kad mergaitė žuvo. Ji su kitais nužudytaisiais buvo nugabenta į miesto lavoninę ir tik čia atsitiktinai pastebėta, kad mergaitė dar kvėpuoja. Ją pavyko išgelbėti. Po keturiasdešimt penkerių metų Nana vėl buvo Tbilisyje, tragiškų 1956 metų pavasario įvykių dalyvių gretose.
