Jovita OŽENECKIENĖ
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus rajono gyventojų Romano Sakovičiaus (31 m.) bei Genadijaus Pilato (34 m.) kasacinius skundus ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo jiems paskirtą nuosprendį - po 14 metų nelaisvės. Tiek metelių po du kartus teisti vyrai "užsidirbo" už vagystes, neteisėtą sienos perėjimą ir Gruzijos piliečio nužudymą.
R. Sakovičius su G. Pilatu pažįstami jau daugelį metų, tačiau nebendravo, tik 1999 metų vasarį atsitiktinai susitiko Vilniaus rajone esančiame Šumsko kaime. Susitiko, pasisveikino ir nusprendė kartu išgerti. G. Pilatas seną draugelį pasikvietė į svečius, į Z. Meleškos namą, kur jau 3 metus gyveno su šio dukra Aleftina Urlik. Pakeliui Genadijus papasakojo ir apie kartu gyvenantį į Lietuvą užsidirbti atvykusį gruziną Giglą Džabua, kuris labai nori nelegaliai patekti į Baltarusiją ir jį palydėjusiems asmenims žada neblogai atsilyginti - sumokėti 100 JAV dolerių. Pasiūlymas G. Pilatui atrodė viliojantis, tačiau vienas lydėti gruziną per sieną jis nesiryžo. Priežastys dvi - blogai pažinojo Baltarusijos apylinkes ir bus liūdna vienam grįžti atgal. Tad apie galimybę lengvai užsidirbti G. Pilatas užsiminė R. Sakovičiui, o šis nieko negalvodamas sutiko padėti.
Vasario 3-iosios vakarą trijulė susiruošė į Baltarusiją, į, kaip pageidavo G. Džabua, Zadvornikų kaimą. Kad kelelis nedulkėtų pasiėmė porą butelių degtinės. Ėjo, gėrė, kalbėjosi. Po valandos kelio pasiekė Baltarusijos Astravos rajoną tarp Lošos ir Gudogų kaimų. Čia ir įvyko žmogžudystė, tačiau dėl ko ir kas pirmas pradėjo mušti Gruzijos pilietį, neaišku, mat čia teisiamųjų pasakojimai skiriasi, jie kaltę verčia vienas kitam.
R. Sakovičius teigė, kad priekyje ėjęs G. Pilatas netikėtai atsisuko ir dūrė gruzinui du kartus peiliu į kaklą, o jis nesudavė nė vieno smūgio, tik nuvilko nuo lavono striukę bei nuavė batus. G. Pilatas pasakojo atvirkščiai. Anot jo, dar pakeliui R. Sakovičius ir gruzinas pradėjo pyktis. Romanas reikalavo pinigų, o Giglas sakė juos duosiąs tik Zadvornikuose. R. Sakovičius įsižeidė - smogė užsieniečiui kartą antrą, abu parkrito. Romanas liko gulėti, o G. Džabua atsikėlė, vėl paslydo ir griuvo tiesiai ant G. Pilato išsitraukto peilio.
Žodžiu, G. Džabua mirė, o jo vedliai apkraustė nužudytojo kišenes (paėmė 70 JAV dolerių ir gruzino pasą), nuvilko striukę, nuavė batus ir kuo ramiausiai patraukė atgal į Lietuvą.
Ši žmogžudystė buvo tik R. Sakovičiaus nusikaltimo odisėjos pradžia. 1999 metų gruodį - 2000 metų balandį Šumsko ir aplinkiniuose kaimuose jis įvykdė net šešias vagystes. Kai kurias jų galima pavadinti juokingomis - pavogtos krosnies durelės, lovos užtiesalas, keturios vištos. Pats R. Sakovičius juokavo pasakodamas apie jam inkriminuojamą 1 000 kilogramų bulvių vagystę.
- Naktį įlindau į savo močiutės sesers sandėliuką, paėmiau maišą bulvių ir ant pečių nunešiau apie 17 kilometrų iki savo sugyventinės namų. Po to vėl 17 kilometrų grįžau atgal, vėl paėmiau maišą, vėl nunešiau pas sugyventinę. Ir taip 20 kartų, - bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme šaipėsi R. Sakovičius. - Paėmiau tik apie 15-16 kilogramų bulvių. Šis kaltinimas - nerealus", - kalbėjo teisiamasis ir, nors apvogtoji senutė tvirtino, jog iš 40 jos turėtų maišų liko tik šeši (beje, 40 maišų sveria apie 2 tonas), R. Sakovičius ir toliau neigė savo kaltę.
- Man dar norėjo "pripaišyti" ir kažkokį benzinpjūklį bei "dochlo" arklio vagystę, - kalbėjo R. Sakovičius teisme.
