Remigijaus RAINIO ir Romualdo VILČINSKO fotoreportažas
Per Balandžio 1-osios šventę sovietmečio skulptūrų parke Grūto kaime šurmuliavo daugiau kaip 8 000 "gyvą" Leniną pamatyti panorusių žmonių, todėl jo įkūrėjas Viliumas Malinauskas gerokai nustebo, kai kitą dieną aplinkos tvarkyti išsiruošę darbuotojai parnešė tik po saujelę šiukšlių. Taigi per "didžiojo" vado gimtadienį lenininės talkos parke nebuvo, nors savanoriškai paplušėti ketino daug kas, ir ne tik lietuvaičiai. Tarp šimto tūkstančių lankytojų, kasmet aplankančių parko ekspoziciją, vis daugiau anglų, vokiečių, italų. Anglai apie Grūto parką sukūrė valandos trukmės filmą, kurį sėkmingai pardavė šimtui šalių. O štai prancūzai panoro, kad grūtiečiai mažiausiai pusmečiui Paryžiuje įkurtų didžiulį informacinį centrą, kurį vėliau kas du mėnesius žada kilnoti po didžiausius šalies miestus. Neregėtas bumas, kurį sukėlė sovietmečio laikotarpio ekspozicija, tik parodo, kokia aukšta užtvara nuo Vakarų buvo atsitvėrusi Sovietų Sąjunga, todėl dabar turistai būriais skuba ne tik pasižiūrėti į vienoje vietoje sustatytus 13 leninų, 2 stalinus ir 6 dzeržinskius, bet ir susipažinti su gulago laikų dailės kūriniais, spauda ir transparantais. Prancūzai stebisi, jog jau Brežnevo laikais tarybinės melžėjos, kaip skelbia transparantas, iš kiekvienos karvės primelždavo po 7 000 litrų pieno, nors jie tai pasiekė tik šiemet ir tai toli gražu ne visuose ūkiuose. Japonai ilgai sukiojasi prie SSRS penkiasdešimtmečio garbei surengtoje parodėlėje eksponuojamos nepakeičiamos tarybinės skaičiavimo mašinos - medinių skaitytuvų. Italai pastebi, kad simpatiškoji salės prižiūrėtoja Evelina labai panaši į čia pat kabančiame paveiksle pavaizduotą kiaulių šėrikę ir klausinėja, ar tai ne jos mama kadaise pozavo dailininkui. Užsieniečių srautas į Grūtą nuolat didėja, todėl V. Malinauskas skubiai rekonstruoja turistinę bazę, mat daugelis pageidauja čia pernakvoti ir kuo ilgiau "pakvėpuoti sovietine aplinka".
Keista, tačiau parke apsilanko vis daugiau baltarusių ir rusų, nors, Atrodytų, jie sovietinės atributikos savo šalyse turi į valias. Po Lenino ir Marytės Melnikaitės gatvę būriais vaikštinėja ne tik paprasti turistai ar ambasadų darbuotojai; vis dažniau į parką užsuka aukšti pareigūnai. Baltarusijos prezidento reikalų valdytojas Vladimiras Gončarenka yra prasitaręs, kad Grūte norėtų apsilankyti ir pats Lukošenka. Kaip bebūtų keista, svečių iš posovietinių valstybių nešokiruoja tai, kad dar neseniai garbinti stabai čia vadinami nusikaltėliais. Tik atsargos generolų delegacija iš Rusijos priekaištingai klausė, kas gi dabar būtų Lietuva, jei nebūtų buvę SSRS.
Skulptūrų niekas nebandė nei sugadinti, nei aplieti dažais, kaip grasino ne vienas ultrapatriotas, tačiau ir gėlių prie buvusių pasaulio galiūnų kojų niekas nededa. Tik vieną kartą invalido vežimėliu atvykusi močiutė ketino padėti gėlių puokštę prie Lenino paminklo, tačiau parko darbuotojams taktiškai paaiškinus, kad tai daryti čia nepriimta, gėles paliko informaciniame centre, nes jos esą vis vien skirtos Grūtui. Yra žinoma, kad viena pensininkų grupė iš Kauno po parką vaikštinėjo apsiginklavusi dažų indeliais, tačiau apžiūrėję ekspoziciją senoliai savo ketinimų atsisakė.
Mažiausiai skulptūromis domisi vaikai, kurie ilgai užtrunka prie narvų mini zoologijos sode ir atrakcionų aikštelėje. Pirmasis zoologijos sodo gyventojas šerniukas Paška, kuris anuomet pasitikdavo kiekvieną atvykėlį ir be ceremonijų kišdavo savo šnipą į striukių kišenes, dabar erdviame voljere su "žmona" Zoska išdidžiai vedžioja mažus šerniukus. Vaikai ilgai stovi prie danielių, muflonų ir paukščių, o po to skuba prie sūpynių, nuo kurių atsitraukia tik susivilioję čia pat pardavinėjamais ledais.
Iki soties prisižiūrėjęs praeities "balvonų" ir užmetęs akį į labiausiai prieš parką kovojusių, tačiau tik dar labiau jį išgarsinusių veikėjų medinių skulptūrų eilę, kone kiekvienas užsuka į kavinę, kur gali paskanauti ypatingų sovietmečio valgių. "Senų laikų nostalgija" pavadintame meniu lankytojams siūloma "Kilka po russki" už 7 litus, vos 1,1 lito tekainuojantys barščiai "Nostalgija", kotletai "Proščiai, molodost" už 3 litus, kisielius "Prisiminimas" už litą ir egzotiškas kokteilis "Elnio akis", kainuojantis 5 litus. Valgiai ir gėrimai patiekiami autentiškuose ano meto induose - metalinėse lėkštutėse ir briaunuotose stiklinėse. "Kilka po russki" - tai keturios kilkės su svogūno griežinėliais, riekė forminės duonos ir 100 gramų degtinės stiklinėje. Padavėjas nežinantiesiems paaiškina ir valgymo metodiką: į kairę ranką reikia paimti riekę duonos, kuri, beje, specialiai vežama iš Baltarusijos Gardino miesto, o į dešinę - stiklinę. Vienu mauku išgėrus degtinę, reikia pauostyti duonos ir suėmus už galvos įsidėti į burną kilkę. Nepratusiesiems valgyti rankomis duodama aliumininė šakutė. "Kilka po russki" taip išpopuliarėjo, kad Druskininkų apylinkėse jau sunku nusipirkti kilkių. Kad būtų visiškai atkurta ano meto valgyklos atmosfera, norėtųsi, kad patiekalus į stalą patiektų ne simpatiški padavėjai, kaip dabar, o kokia nors išpurtusi apkūni moteriškė su apmūsojusiu kyku ir smunkančiomis vilnonėmis kojinėmis. Nė kiek ne mažiau gurmanų pamėgtas kokteilis "Elnio akis", kurį sudaro degtinė ir spanguolės uoga. Vienu mauku išgėrus degtinę dantimis reikia sugriebti uogą ir ją sutraiškyti. Sakoma, kad taip panaikinamas alkoholio kvapas, tad, matyt, ne veltui Druskininkų kelių policininkai skundžiasi, kad kelyje iš Grūto nepagauna nė vieno išgėrusio vairuotojo. Sovietinio meniu populiarumas toks didelis, kad parko šeimininkams teko skubiai statyti dar vieną vasaros kavinę, kad pasotintų visus norinčiuosius. Ištroškusiems ir išalkusiems smalsuoliams nereikia net mokėti penkių litų už įėjimą į parką - pakanka pasakyti, kad eini į kavinę. Beje, vaikai ir Seimo nariai už bilietą moka tik po du litus ir, kaip teko girdėti, pastarieji noriai naudojasi šia privilegija.
Kadangi populiariausiu parko suvenyru turėjusi tapti knyga "Grūto parko lyrika", kurioje surinktos tarybinę santvarką šlovinančios eilės, dėl dvidešimties autorių protestų taip ir liko spaustuvėje, dabar apsilankantieji Grūto parke mielai išsiveža penkiolika litų kainuojantį bokalą su Stalino atvaizdu ir šūkiu "Pivo bez vodki - dengi na veter!" arba bent jau stiklinę su Karlu Marksu, Leninu ir Stalinu, ant kurios pažymėta, kiek gerti už tėvynę, kiek už partiją ir kiek už Staliną.
