Boleslovas Dačiulis
Sunku "Aukso puodą" išlošti
Ar gaut pinigų tėvo ūky,
Todėl jaunikaičiai taip trokšta
Kam nors užvažiuoti į snukį.
Vyriokai - audringi žaliūkai,
O kumščių samdyti nereikia!
Po gero baltos buteliuko
Tie kumščiai velnioniškai veikia!
Tada jei menkesnis iš ūgio
Žmogelis kely pasitaiko,
Net pirmo goriliško smūgio
Vargšelis tikrai neatlaiko.
Ir vėl prie berželio, prie balto,
Jau turime naują mes kapą.
Ir vėl už sumelę nekaltą
Tėvuliai teisėją jau "tepa".
Nors teismo padangė giedrėja,
Gimdytojai auką dar keikia,
Tačiau jurisdikcijos vėją
"Žalieji" raminančiai veikia.
Taip mūsų gyvenimas klostos -
Ne viską pjaus tas, kas pasėjo!..
Tai kiek prokurorai dar glostys?
Tai kiek uždarbiaus dar teisėjai?
O tiems, kieno rankos kaip kūlės,
Tebus pastabėlė už dyką:
Paverkit dar kartą, motulės,
Paverkit už sūnų žudiką!
Silpnam aš giesmės neišausiu,
Neskirsiu aš odės dramblotam...
Man regis, gyvenant geriausia
Prie masės turėti ir proto!
