Albertas ONIŪNAS
Jau dešimt dienų prabėgo po gaisro Lazdijų muitinės poste. Sudegė muitinės administracinio pastato antrojo aukšto vienas kabinetas, kiti aprūko arba buvo užlieti gesinant. Sudegė apie 30 inspektorių asmeninių spaudų, įvairūs dokumentai, nukentėjo kompiuteriai. Muitinės departamente suskaičiuoti šio gaisro nuostoliai. Jie siekia apie 400 000 litų. Neabejojama, kad tai buvo padegimas. Laikui bėgant pamažu atsisijoja versijos apie padegimo organizatorius ir vykdytojus. Realiausia lieka viena - tai pačių muitininkų darbas. Tuo tarpu gaisro priežastis tirianti Lazdijų policijos tardytoja net neslepia, kad nieko netiria... Todėl sunku prognozuoti, kad padegėjai bus kada nors išaiškinti.
Nerakintos durys
Apie 23 valandą pas Lazdijų muitinės pamainos viršininką Eimantą Čapliką atėjo klaipėdietis, nešinas teismo nutartimi, kuri įpareigoja muitininkus grąžinti anksčiau sulaikytus ir sandėlyje saugomus 24 mobiliuosius telefonus. E. Čaplikas išėjo su interesantu į sandėlį tų telefonų grąžinti, o kai grįžo po pusvalandžio, jo kabinetas jau liepsnojo. E. Čaplikas neatsimena, ar išeidamas užrakino kabineto duris. Laukujės pastato durys apskritai nėra rakinamos. Todėl padegėjas galėjo patekti į norimą patalpą visiškai laisvai, žinodamas apie egzistuojančią tvarką. Reikėjo tik kuriam laikui išvilioti pamainos viršininką. Pastarojo kabinetas sudegė visiškai, nuo karščio išsilydė net metalinėse spintose buvę inspektorių asmeniniai spaudai. Gretimose patalpose buvę kompiuteriai nesudegė, tačiau buvo užlieti vandeniu. Iš pirmo žvilgsnio vertinant situaciją panašu, kad su padegėjais gali būti susiję ir mobiliųjų telefonų savininkas, ir pamainos viršininkas E. Čaplikas. Keista tik viena - E. Čaplikas po gaisro iškart prisipažino, kad neatsimena, ar užrakino kabinetą. Jo vietoje atsidūręs tūlas muitininkas imtų tvirtinti, kad duris tikrai užrakino. Kas gi įrodys, kad padegėjas neatsirakino durų pritaikytu raktu? Kiek toks vertinimas gali būti teisingas, bandėme išsiaiškinti su padegimą tiriančiais pareigūnais.
Tardytojai niekur neskuba
Tardymo poskyrio prie Lazdijų PK viršininkė Jurgita Vilkelienė, kurios žinioje yra byla, "Akistatai" pasakė, kad kol kas tyrimas vyksta tik formaliai. Mat dar negauta specialistų išvada, jog gaisro priežastis yra padegimas. Todėl ir padegėjo ieškoti esą dar per anksti. Pasak J. Vilkelienės, tardymas atliekamas tik visuomenei nuraminti, nes tai buvo rezonansinis įvykis. Iš tiesų per gaisrą jokių didelių nuostolių nebuvo padaryta - tesudegė vienas kabinetas. Kompiuteriai sušlapo, bet jau išdžiūvo. Be to, informacija yra dubliuojama ir vien tik posto kompiuterių sunaikinimas nieko neduoda. Jei kokie muitininkų lipdukai ir sudegė, tai dar nėra nieko tragiško. Kol nėra specialistų išvados dėl gaisro kilimo priežasčių, J. Vilkelienė prisipažino informaciją apie su gaisru siejamus įvykius gaunanti iš televizijos ir radijo laidų.
Sunku būtų nesutikti su tardytoja, kad muitinės posto kompiuteriuose esanti informacija tikrai yra ir centriniame muitinės departamento bei Alytaus teritorinės muitinės kompiuteriuose. Tačiau vis dėlto keista, kad iki specialistų išvados gavimo iš esmės niekas nėra daroma. Juk tiriant nužudymą teismo medicinos ekspertų išvados dažnai gaunamos tik po mėnesio. Vadinasi ir tyrimas, remiantis formalia logika, turėtų būti pradedamas tik tada. O kaip tada dėl įvykio tyrimo karštais pėdsakais?
Švinius ir Daktarai
Gaisro muitinėje priežastys iš pradžių buvo siejamos su vienu iš nusikalstamo pasaulio lyderių tauragiškiu Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius. Šis vyrukas prieš kelis mėnesius įkliuvo Vokietijos policijai, kai savo automobilyje vežė nedeklaruotus 270 000 Anglijos svarų. Tie pinigai buvo paimti, A. Pukelis paleistas, o policija pradėjo tyrimą. Tačiau kol vokiečiai susisiekė su Lietuvos kolegomis, kol prasidėjo tyrimas, A. Pukelis spėjo sugrįžti į Lietuvą ir "pasitvarkyti" savo reikalus. Mokesčių policijos pareigūnams, drauge su vokiečiais tiriantiems A. Pukelio pinigų kilmę, buvo pateikti duomenys iš Alytaus muitinės, deklaracijos ir kompiuterio duomenys, jog A. Pukelis valiutą išvežė iš Lietuvos legaliai deklaravęs. O tuos pinigus susiskolino iš įvairių piliečių. Vienas skolininkų - Kauno "daktarų" grupuotės vienu iš lyderių laikomas A. Gudzinskas, pravarde Guzas. Pasak Mokesčių policijos pareigūnų, tokia pinigų "plovimo" schema gana dažnai naudojama. Norint legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, sudaromos fiktyvios paskolos sutartys. Atseit Jonaitis skolinasi pinigus iš Petraičio ir dar grupės asmenų, kurie tų pinigų kilmę gali oficialiai paaiškinti, arba skolinamos sumos yra nedidelės ir nedeklaruotinos. Iš tiesų tie pinigai yra Jonaičio, o apie skolų grąžinimą vėliau, žinoma, niekas nebekalba. Tokiu būdu "susiskolintus" pinigus galima legaliai išvežti iš Lietuvos, juos deklaruojant. Užsienyje, pavyzdžiui, dedant tuos pinigus į banką ar panaudojant kitu būdu, užtenka išvežimo iš Lietuvos deklaracijos ir laikoma, kad jie yra legalūs.
Visi viską žinojo
Tačiau A. Pukelio atveju mokesčių policininkams kilo abejonių, ar iš tiesų jis legaliai išvežė Anglijos svarus iš Lietuvos ir ar apskritai jie buvo vežami iš Lietuvos, o ne iš, pavyzdžiui, Anglijos. Patikrinus paaiškėjo - A. Pukelio deklaracijos yra suklastotos, suklastoti ir duomenys Alytaus muitinės kompiuteryje. Visus su klastojimu susijusius dokumentus mokesčių policininkai paėmė, kompiuterinių duomenų klastojimas taip pat buvo užfiksuotas. Be abejo, apie šiuos poėmius suinteresuoti asmenys - A. Pukelis bei nagus prie klastojimo prikišę muitininkai - sužinojo išsyk, nors Mokesčių policijos vadovas spaudai ir teigė, kad poėmiai buvo padaryti labai "tyliai". Na, o jei dar kas nors ir nežinojo, tai galėjo sužinoti iš straipsnio viename dienraštyje, kur viskas buvo smulkiai aprašyta. Tas straipsnis pasirodė likus parai iki gaisro Lazdijų muitinėje.Taigi išeitų, jog nei A. Pukeliui, nei su jo deklaracijų klastojimu susijusiems muitininkams nebebuvo jokio tikslo deginti Lazdijų muitinę.
Revoliucija Lazdijuose ir Alytuje
Kitos priežastys, dėl kurių galėjo būti padegtas Lazdijų postas, susijusios su muitinės vidaus problemomis. Praėjusių metų gruodį Muitinės departamento vadovai Alytaus teritorinės muitinės viršininkui Sauliui Šiauliui ir Lazdijų posto viršininkui Arvydui Gudžiauskui pasiūlė savo noru atsistatydinti. Abu vadovai parašė pareiškimus pervesti juos dirbti eiliniais inspektoriais. Beje, prisimenant keistą Lazdijų tardytojos pasyvumą dėl gaisro tyrimo paminėtina, kad A. Gudžiausko pusbrolis yra Lazdijų policijos komisaras. Tačiau po kurio laiko abu buvę viršininkai susigriebė ir paprašė jų pareiškimus dėl pervedimo į žemesnes pareigas laikyti negaliojančiais. Kadangi vadovybė į tai neatsižvelgė, A. Gudžiauskas ir S. Šiaulys kreipėsi teisman. A. Gudžiausko ieškinys jau atmestas, o S. Šiaulio bus nagrinėjamas artimiausiu metu. Dviejų viršininkų pašalinimas iš pareigų buvo tik pradžia. Nustatyta daug įvairių darbo trūkumų, pasirodė, kad daug muitininkų tiesiog darbo metu važinėjo į Lenkiją prekių ir panašiai. Oficialiai neskelbiama, tačiau pagrindinė reorganizacijos priežastis - Lazdijuose klestintis kyšininkavimas. Todėl šių metų pradžioje buvo pakeisti visų keturių Lazdijų posto pamainų viršininkai, viena pamaina visai išformuota. Dalis Lazdijuose dirbusių muitininkų bei pamainų viršininkų pakliuvo į Šeštokų, Raigardo ir kitus postus, o iš tų postų žmonės perkelti į Lazdijus.
Informacija negalėjo būti sunaikinta
Po šios reorganizacijos Lazdijuose net keturis kartus padidėjo išaiškinamų pažeidimų skaičius. Kontrabandininkai labai stebėjosi pasikeitusia tvarka ir tuo, kad niekas nebeima kyšių, o viską formina pagal įstatymą. Nepatenkintųjų naująja tvarka buvo daug, muitininkai girdėjo grasinimus. Todėl manoma, kad postą padegti galėjo būti suinteresuotas kuris nors kontrabandininkas. Tokia versija egzistuoja, tačiau nėra labai įtikinama. Pirma, visi protokolai dėl pažeidimų yra reguliariai išvežami į Alytaus teritorinę muitinę, visi kompiuteriniai duomenys perduodami į centrinį muitinės kompiuterį modeminiu ryšiu. Todėl gaisru nebuvo įmanoma sunaikinti informacijos, reikšmingos kontrabandininkams. Be to, per Lazdijų postą nevažiuoja sunkvežimiai, todėl ir stambioji kontrabanda nevežama. Smulkūs pažeidėjai mikroautobusais gabena daugiausia kelis šimtus kilogramų nelegalios mėsos ar kitų prekių. Dėl tokios netekties vargu ar kas ryšis padegimui, neturėdamas iš to jokios konkrečios naudos, o vien tik norėdamas patenkinti keršto troškimą.
"Nuskriaustų" muitininkų - daug
Lieka tik viena aiškiai apibrėžta asmenų grupė, kuriai buvo naudinga sukelti gaisrą ir kartu rezonansą, abejones dėl naujo pamainos viršininko E. Čapliko sąžiningumo. Tai visi tie įvairaus rango muitininkai, kurie buvo perkelti į kitus postus arba likę Lazdijuose, bet jau nebegalintys dirbti kaip buvo įpratę. Niekam ne paslaptis, kad Lazdijų postas kyšių gavimo atžvilgiu yra pelningiausias, lyginant su Šeštokų ar Raigardo postais. Todėl koks Šeštokuose traukinius tikrinantis muitininkas visiškai natūraliai gali griežti dantimis dėl situacijos, kurioje atsidūrė. Anksčiau dirbę Lazdijuose ir dabar tebedirbantys muitininkai taip pat nepatenkinti, nes negali tęsti senųjų tradicijų - kaip "imsi", kai tavo nugarą gręžia naujo velniažin ką galvojančio pamainos viršininko žvilgsnis? Beje, prieš pat gaisrą Vilniaus apygardos teismas palaidojo buvusio Lazdijų posto viršininko A. Gudžiausko viltis susigrąžinti pareigas.
Tokios versijos naudai liudija ir faktas, kad iškart po gaisro buvo paskleisti gandai, kad visa muitininkų pamaina buvo girta. Šios akivaizdžios nesąmonės net žiniasklaida nepaskleidė. Po gaisro praėjus kelioms dienoms anonimas paskambino įvykį tiriantiems pareigūnams ir pareiškė, kad buvo gaisras, o dabar bus šaudoma. Žinoma, kad kas grasina, tas nedaro. Ir atvirkščiai. Prieš gaisrą nebuvo jokių grasinimų. Taigi skambučio tikslas - sukelti nervingą atmosferą Lazdijų muitinėje, kiek tik įmanoma apkartinti dabar dirbančių muitininkų kasdienybę.
