Ligoniai Europoje neturi galimybės naudotis šiuolaikiškais vaistais nuo daugelio įprastų ligų, tokių kaip depresija, širdies ligos ir astma. Šios išvados pateikiamos naujausioje farmacijos pramonės finansuoto tyrimo ataskaitoje, kurioje pažymima, jog tokia padėtis susidaro dėl netinkamų Europos valstybių sveikatos apsaugos biudžetų.
Farmacijos bendrovės, kurių pardavimų augimas Europoje yra perpus mažesnis negu JAV rinkoje, jau seniai skundžiasi vyriausybių įvedamais apribojimais išlaidoms vaistams.
Naujojoje ataskaitoje, kurią Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijai (Efpia) parengė Vokietijos sveikatos ekonomistas, profesorius Oliveris Šofskis (Oliver Schoeffski), buvo įvertintos galimybės naudotis novatoriškais vaistais nuo 20 ligų.
"Priėjimas prie šiuolaikiškų vaistų yra prastas visoje Europoje. Tai nėra tik vienos šalies ar vienos ligos problema, - teigia mokslininkas, vadovaujantis Erlangeno-Niurnbergo universiteto sveikatos apsaugos komisijai. - Pagrindinė problema yra tai, jog finansiniai ištekliai yra riboti, ir gydytojai priversti naudoti pigius vaistus - jie negali laisvai išrašyti šiuolaikiškų vaistų".
Naujausią medicininę literatūrą apžvelgęs O. Šofskis (Oliver Schoeffski) nustatė, jog tiktai trečdalis iš 4 milijonų astma sergančių vokiečių gavo kokius nors vaistus, daugelis šių ligonių yra netinkamai gydomi.
Be to, Vokietija atsilieka nuo kitų Europos valstybių pagal specialiųjų vaistų nuo depresijos skyrimą - šie inhibitoriai (SSRI) skiriami tiktai 4 procentams ligonių, kuriems šie vaistai turėtų būti skirti.
Tuo tarpu Prancūzijoje naujausiu gydymu nuo Alcheimerio ligos galėjo pasinaudoti 150-200 tūkstančių ligonių, tačiau naujausius vaistus gavo tiktai 56 tūkstančiai.
Be to, Europoje yra labai ribotas priėjimas prie vadinamųjų statino vaistų, skiriamų ligoniams su aukštu cholesterolio lygiu kraujyje - šis gydymas Nyderlanduose skiriamas tiktai 36 procentams ligonių, Didžiojoje Britanijoje - 23 procentams, o Italijoje - tik 17 procentų.
Ataskaitoje pažymima, jog tarp priežasčių, dėl kurių Europos ligoniai negali išnaudoti naujausių gydymo būdu, yra informacijos apie naujausius vaistus stoka tiek tarp ligonių, tiek tarp gydytojų, taip pat ribotos galimybės pasinaudoti specialistų konsultacijomis.
Tačiau, anot tyrimą atlikusio mokslininko, pagrindinis veiksnys yra tai, jog vyriausybių biudžetai yra nepakankamai dideli, kad galėtų padengti naujausius vaistus, ir ši problema artimiausiu metu taps dar aktualesnė.
Išlaidų sveikatos apsaugai ribojimas Europos farmacijos bendrovėms, ypač toms, kurios dirba Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, kelia vis didesnį galvos skausmą.
Tuo tarpu situacija JAV - didžiausioje pagal receptus skiriamų vaistų pasaulio rinkoje - yra visiškai priešinga. Nepaisant JAV rinkos augimo sulėtėjimo antrąjį 2002 metų pusmetį, pagal receptus parduodamų vaistų pardavimai JAV per 12 mėnesių iki lapkričio padidėjo 11 procentų. Penkiose didžiausiose Europos rinkose prieaugis per atitinkamą laikotarpį sudarė vos 6 procentus.
Reuters-ELTA
